egzibicionistinis, dekonstrukcinis ir isterinis
aktas
pagal Eduard Limonov "Nevykėlio dienoraštis"
AAT|Artūro Areimos teatras
režisūra Artūras Areima
| scenografija Artūras Areima | foto menininkas Donatas
Stankevičius |kostiumai Monika Gurskytė | muzika Patefonas | vaidina Nevykėlis | parodos kuratorė Giedrė Žaliauskaitė
trukmė 180 min.
Vienos dalies nonkonformistinis, egzibicionistinis, dekonstrukcinis ir isterinis aktas „Nevykėlis“ prieš buržuazinę visuomenę, tikinčią kosmoso galia.
Kas tas nonkonformizmas?
Neprisitaikėliškumas, vyraujančių pažiūrų, papročių,
viešosios nuomonės nepaisymas. Nonkonformizmas įsišaknija į savęs pažinimą ir
šliejasi prie tam tikro socialinio konteksto suvokimo, laisvo nuo vergiško
mokslo metodikų. Jam būdingi simptomai sąžiningumas, humoras, saviironija,
revoliucijų kurstymas.
Kvietimas – prisijungti į nevykėlių gentį ir
sugriauti šią civilizaciją visoje Žemėje. Sugriauti ir suvienyti šiam tikslui
visus nepatenkintuosiuos. Jokių išrinktųjų klasių. Jokių diktatūrų. Kuo tas
žmogus geresnis už bet kokį kitą žmogų. Tai kvaila. Juks geresnis tas, kuris
nekenčia civilizacijos. Mes neatsakome į klausimą, ką statysime tuščioje
vietoje. Mes sakome: Mūsų tikslas – sugriauti. Ne iš pagrindų, o dar giliau, su
šaknimis, viską, kad liktų tik dulkės. Taip kaip senovės miestus nugriaudavo
nugalėtojai, o po to, plūgais užardavo. Ateis tie, kuriems viskas atsibodo,
kurie jau iššvaistė dalį gyvenimo niekada nesibaigiančiai, beprasmiškai
tarnybai.
Pasiryžimas. Kaip žinoti ar esi pasiryžes tapti
nevykeliu? Jei pabudęs vieną lietingą pavasario rytą dar gali pagulėti,
susimąstyti ir muzikos kiek paklausęs staiga sąžiningai sau ištarti: „O juk aš
šiame gyvenime esu niekas – tik dulkė ir šūdo gabalas,“ – tada jūs dar nesate
žlugęs žmogus. Jei ištarsite šiuos žodžius sąžiningai, ne kitiems, o sau.
„Nevykėlis“ pasiryžęs mus visus atvesti į nulinę
zoną ir patirti kasdieną. Kasdiena yra svarbesnė už sunkiai išmąstytą iliuzinį
efektą.
O tai, kas yra tas Nevykėlis?
Šiandien mes nežinome kas yra kieno nevykėlis ir,
kad nevykėlis tapo stipriuoju opozicijos nariu. Būtent nevykėliai grindžia
naujuosius mūsų suvokimo būdus. Viskas kas normalu, šiandien matoma beprotybės
šviesoje, kuri anksčiau tebuvo nereikšminga liekana. Pirmenybė teikiama visoms
ir visų sričių nevykėlių liekanoms, kurios anksčiau buvo nutylėtos, t.y.
bepročiai, mažumos, o mene – išmatos, atliekos ir t.t.
„Kai viskas atimama, lieka nieko. Bet aš su tuo
nesutinku. Aš priimu tą tiesą, kad viskas lygu niekam. Iš čia kyla absurdo
žaidimas, todėl teatras ir jo kuriama fikcija priverčia mus susitikti tam
tikram laikui, tam tikroje vietoje. Ir čia svarbiausias yra absurdiškasis
„tarp“, kuris gali būti niekuo nepagrįstas, vien tik magiškuoju žaidimu. Tad
visus kviečiu susitikti ir žaisti nonkomformistinį teatrą.“ – A. Areima.
Čia žiūrintieji, veikiau, yra itin aktyvūs ir
svariai prisideda prie galutinio akto efekto. O tokį procesą daro įmanomą
žiūrovų galimybė remtis pažįstama, panašia savo asmenine patirtimi. Iš siužeto
žaliavos žiūrovai išsiveda istoriją.
Auditorija – tikslinė, motyvuota, pasiryžusi būti
išprievartauta, ar skaniai pamylėta.
Auditorija, kuri nemėgsta teatro, niekad nemėgo ir
niekad apie jį negalvoja, tik baisiuose savo košmaruose sapnavo, kad ten galėtų
atsidurti.
Auditorija, kuri myli teatrą, bet niekaip nebegali
juo pasitenkinti, nes jis tapo per mažas jų galvom.
Emociniui špagatui patirti vienuolika Nevykėlio
aktų:
1. Atsisakyti disciplinarinės tvarkos.
2. Sukurti visuomenę, kuri neturi jokio pagrindo ir
jokių orientyrų; kartu su abejingumu istoriniam laikui.
3. Intelektas knygoms, tegu pačios save ir ėda.
4. Kas nusistovėję – nevalgome.
5. Geriame tam, kad patirtume aistrą.
6. Smaukom tam, kad išlietumėm pyktį.
7. Ieškoti skylių, kad užkištume.
8. Kalbam tam, kad negirdėtumėm pasaulio triukšmo.
9. Svarbu suvokti ne visumą, o save visumoje.
10. „Kitoks“ neįdomus, Aš įdomus.
11. Viskas kas pasakyta – netiesa, nes viskas iš
naujo, nuo galo.
REKLAMA
Senai nuvalkiota tiesa, kad mes esame visatoje,
kurioje vis daugiau informacijos, bet vis mažiau prasmės. Bet kodėl mes nuolat
tai valgome ir ryjame? Šiandien iInformacija neturi nieko bendro su reikšme.
Gyvename vaizdo kultūros pasaulyje, kuriame tikslas save parodyti reiškia gyventi
(selfie time). Tvyrančios beprasmybės chaosas įsiurbia kiekvieną, kuris gyvena
farso pamatuose. Gyvenimo imitacija tapo „vykėlių“ privilegija. Absoliuti
reklama – nulinė reklama. Visos originalios kultūros formos, visos apibrėžtos
kalbos, absorbuojamos reklamoje, nes joje nėra gelmės. Tai akimirksnio dalykas.
Akimirksniu pamirštamas. Joje triumfuoja paviršiaus forma, mažiausias visų
reikšmių vardiklis - nulinis prasmės laipsnis t.y. nulinė zona .
Būk tuo, kas esi ir nepasiduok kolektyvinės
absesijos manijoms.
AAT|Artūro Areimos teatro premjera „Nevykėlis“ (
pagal E. Limonovo „Nevykėlio dienoraštis“)
premjeros data : 2015 Gruodžio 17,18,19d. Galerija POST (Kaunas)