(NE)VYKĖLIS

pagal Eduard Limonov "Nevykėlio dienoraštis"

Premjeros data : 2015 m. Gruodžio 17,18,19d. Galerija POST (Kaunas)

režisūra Artūras Areima | scenografija Artūras Areima | foto menininkas Donatas Stankevičius |                                       kostiumai Monika Gurskytė | muzika Patefonas | vaidina Nevykėlis | parodos kuratorė Giedrė Žaliauskaitė

Vienos dalies nonkonformistinis, egzibicionistinis, dekonstrukcinis ir isterinis aktas „Nevykėlis“ prieš buržuazinę visuomenę, tikinčią kosmoso galia.

Kas tas nonkonformizmas?

Neprisitaikėliškumas, vyraujančių pažiūrų, papročių, viešosios nuomonės nepaisymas. Nonkonformizmas įsišaknija į savęs pažinimą ir šliejasi prie tam tikro socialinio konteksto suvokimo, laisvo nuo vergiško mokslo metodikų. Jam būdingi simptomai sąžiningumas, humoras, saviironija, revoliucijų kurstymas.

Kvietimas – prisijungti į nevykėlių gentį ir sugriauti šią civilizaciją visoje Žemėje. Sugriauti ir suvienyti šiam tikslui visus nepatenkintuosiuos. Jokių išrinktųjų klasių. Jokių diktatūrų. Kuo tas žmogus geresnis už bet kokį kitą žmogų. Tai kvaila. Juks geresnis tas, kuris nekenčia civilizacijos. Mes neatsakome į klausimą, ką statysime tuščioje vietoje. Mes sakome: Mūsų tikslas – sugriauti. Ne iš pagrindų, o dar giliau, su šaknimis, viską, kad liktų tik dulkės. Taip kaip senovės miestus nugriaudavo nugalėtojai, o po to, plūgais užardavo. Ateis tie, kuriems viskas atsibodo, kurie jau iššvaistė dalį gyvenimo niekada nesibaigiančiai, beprasmiškai tarnybai.

Pasiryžimas. Kaip žinoti ar esi pasiryžes tapti nevykeliu? Jei pabudęs vieną lietingą pavasario rytą dar gali pagulėti, susimąstyti ir muzikos kiek paklausęs staiga sąžiningai sau ištarti: „O juk aš šiame gyvenime esu niekas – tik dulkė ir šūdo gabalas,“ – tada jūs dar nesate žlugęs žmogus. Jei ištarsite šiuos žodžius sąžiningai, ne kitiems, o sau.

„Nevykėlis“ pasiryžęs mus visus atvesti į nulinę zoną ir patirti kasdieną. Kasdiena yra svarbesnė už sunkiai išmąstytą iliuzinį efektą.

O tai, kas yra tas Nevykėlis?

Šiandien mes nežinome kas yra kieno nevykėlis ir, kad nevykėlis tapo stipriuoju opozicijos nariu. Būtent nevykėliai grindžia naujuosius mūsų suvokimo būdus. Viskas kas normalu, šiandien matoma beprotybės šviesoje, kuri anksčiau tebuvo nereikšminga liekana. Pirmenybė teikiama visoms ir visų sričių nevykėlių liekanoms, kurios anksčiau buvo nutylėtos, t.y. bepročiai, mažumos, o mene – išmatos, atliekos ir t.t.

„Kai viskas atimama, lieka nieko. Bet aš su tuo nesutinku. Aš priimu tą tiesą, kad viskas lygu niekam. Iš čia kyla absurdo žaidimas, todėl teatras ir jo kuriama fikcija priverčia mus susitikti tam tikram laikui, tam tikroje vietoje. Ir čia svarbiausias yra absurdiškasis „tarp“, kuris gali būti niekuo nepagrįstas, vien tik magiškuoju žaidimu. Tad visus kviečiu susitikti ir žaisti nonkomformistinį teatrą.“ – A. Areima.

Čia žiūrintieji, veikiau, yra itin aktyvūs ir svariai prisideda prie galutinio akto efekto. O tokį procesą daro įmanomą žiūrovų galimybė remtis pažįstama, panašia savo asmenine patirtimi. Iš siužeto žaliavos žiūrovai išsiveda istoriją.

Auditorija – tikslinė, motyvuota, pasiryžusi būti išprievartauta, ar skaniai pamylėta.

Auditorija, kuri nemėgsta teatro, niekad nemėgo ir niekad apie jį negalvoja, tik baisiuose savo košmaruose sapnavo, kad ten galėtų atsidurti.

Auditorija, kuri myli teatrą, bet niekaip nebegali juo pasitenkinti, nes jis tapo per mažas jų galvom.

Emociniui špagatui patirti vienuolika Nevykėlio aktų:

1. Atsisakyti disciplinarinės tvarkos.

2. Sukurti visuomenę, kuri neturi jokio pagrindo ir jokių orientyrų; kartu su abejingumu istoriniam laikui.

3. Intelektas knygoms, tegu pačios save ir ėda.

4. Kas nusistovėję – nevalgome.

5. Geriame tam, kad patirtume aistrą.

6. Smaukom tam, kad išlietumėm pyktį.

7. Ieškoti skylių, kad užkištume.

8. Kalbam tam, kad negirdėtumėm pasaulio triukšmo.

9. Svarbu suvokti ne visumą, o save visumoje.

10. „Kitoks“ neįdomus, Aš įdomus.

11. Viskas kas pasakyta – netiesa, nes viskas iš naujo, nuo galo.

REKLAMA
Senai nuvalkiota tiesa, kad mes esame visatoje, kurioje vis daugiau informacijos, bet vis mažiau prasmės. Bet kodėl mes nuolat tai valgome ir ryjame? Šiandien iInformacija neturi nieko bendro su reikšme. Gyvename vaizdo kultūros pasaulyje, kuriame tikslas save parodyti reiškia gyventi (selfie time). Tvyrančios beprasmybės chaosas įsiurbia kiekvieną, kuris gyvena farso pamatuose. Gyvenimo imitacija tapo „vykėlių“ privilegija. Absoliuti reklama – nulinė reklama. Visos originalios kultūros formos, visos apibrėžtos kalbos, absorbuojamos reklamoje, nes joje nėra gelmės. Tai akimirksnio dalykas. Akimirksniu pamirštamas. Joje triumfuoja paviršiaus forma, mažiausias visų reikšmių vardiklis - nulinis prasmės laipsnis t.y. nulinė zona .

Būk tuo, kas esi ir nepasiduok kolektyvinės absesijos manijoms.

AAT|Artūro Areimos teatro premjera „Nevykėlis“ ( pagal E. Limonovo „Nevykėlio dienoraštis“)

APDOVANOJIMAI : 2016 m. Auksinių scenos kryžių nominacija už metų debiutą Valerijus Kazlauskas

RECENZIJOS :

https://www.delfi.lt/veidai/kultura/rezisierius-g-padegimas-tai-pirmas-a-areimos-spektaklis-kuris-mane-taip-veze.d?id=69926446

http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61155

http://m-puslapiai.7md.lt/teatras/2016-02-05/Naujasis-Arturo-Areimos-amplua

http://theatrebulletin.lt/recenzijos-kai-labai-norisi-b%C5%ABti-negeram.html

MŪSŲ NEMIGA SKIRTA ATIDUMUI

 .