three kingdoms: part I london

pagal Simon Stephens

Premjera 2022 m. Spalio 1,2 d. Artūro Areimos teatras, Vilnius

Trukmė    ... min | N-16

 

režisierius/scenografas : Artūras Areima

režisieriaus asistentė : Inga Sanakojevaitė
kostiumų dailininkas : Artūras Areima

muzika : π

video operatoriai : Gediminas Vansevičius, Dinas Marcinkevičius

video menininkas : Dinas Marcinkevičius

šviesų dailininkas : 

techninis asistentas : Martynas Ungurys

garso operatorius : Andrius Kairys
vaidina : Rokas Petrauskas, Dovydas Stončius, Šarūnas Datenis, Monika Poderytė, Modesta Jakeliūnaitė

 

 


Pjesę iš anglų kalbos vertė Andrius Jevsejevas


Projektą remia Lietuvos Kultūros taryba, ARTON

„Three Kingdoms“ - tai 3 dalių pjesė-trileris, vykstantis trijose šalyse ir kvestionuojantis principus, kuriais remiamės svarstydami apie Europos prigimtį bei moralinius įsitikinimus, susijusius su asocialių visuomenės grupių psichologija. Pirmoje šios pjesės dalyje “London” tiriamas nusikaltimas, kurio pagrindinė auka - mergina, priklausiusi plačiam prekybos žmonėmis tinklui. Pagrindinis šios kūrinio dalies atspirties taškas - smurtinių nusikaltimų psichologija ir tyrimo įpročiai Europos teisėsaugos akimis. Pjesė provokuojančiai
išbalansuoja įsitikinimus apie tiesą, etikos kodeksus, smurtą ir teisingumą.

Pagrindinė būsimo Artūro Areimos spektaklio tema ir tikslas - psichopatijos / asocialaus elgesio dekonstrukcija: režisierius kels klausimą, kaip šiandien suvokiame šį reiškinį, kokį žmogų laikome pamišusiu, kodėl dažnai negebame atpažinti rimtų asmenybės sutrikimų savo aplinkoje, kol neįvyksta rimti nusikaltimai? Pasak JAV psichologijos ir socialinio elgesio profesorės Jennifer Skeem, visuomenė nėra pakankamai edukuojama apie sudėtingus asmenybės sutrikimus, ypač, jei tai yra susiję su smurto psichologija: apie smurtautojus vis dar svarstome taip, lyg jie gyventų kokioje nors atskiroje, „blogio teritorijoje“, o ne tarp mūsų - mokyklose, darbovietėse, namuose. Tokiu būdu atmetame beprotybės faktą mūsų kasdieniame gyvenime, tai tampa tolimu beprotnamių, kalėjimų, kriminalinių serialų pasauliu.

Kodėl žiūrovą vis labiau žavi smurtiniai, dokumentiniai serialai, kurių dėmesio centre - žiaurius nusikaltimus atlikę nusikaltėliai, dažnai vaizduojami kaip nusikalstamo pasaulio herojai? Kaip tokie kūriniai prisideda prie mūsų nuostatų apie sudėtingus psichologinius sutrikimus formavimo, kaip jie veikia jaunų žmonių sąmonę?

ATSILIEPIMAI SPAUDOJE :