a r t ū r a s  a r e i m a

Nuo 2017 m. režisierius Artūras Areima įtrauktas į Europos teatro

sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizo kandidatų sąrašą.

Režisierius Artūras Areima yra vienas įdomiausių jaunosios kartos teatro kūrėjų Lietuvoje. Kartu su OKT / Vilniaus miesto teatru sukurtas „Julijus Cezaris“, Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatyti „Plėšikai“, „Vyšnių sodas“, „Kartu“, AAT | Artūro Areimos teatre gimę spektakliai „Po ledu“, „Ričardas II: Post factum“, „Nevykėlis“, „Medėjos kambarys“, „Klamo karas“, „Antikristas“ bei kiti režisieriaus darbai nuolat provokuoja kritikų ir žiūrovų diskusijas. A. Areima – ne sykį sulaukė profesionalių scenos meno vertintojų aukščiausių įvertinimų: 2013 m. už naujų sceninės išraiškos formų paieškas režisierius apdovanotas Aukščiausiu Lietuvoje apdovanojimu už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus : Boriso Dauguviečio auskaru, 2013, 2014, 2015 m. nominuotas Aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu : Auksiniu scenos kryžiumi režisieriaus kategorijoje, 2014 metais Kultūros ministerijos įvertintas Jaunojo kūrėjo premija, 2015 m. Auksiniuose scenos kryžiuose jo režisuotas spektaklis „Mechaninė širdis“ buvo nominuotas geriausio metų spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje, o su Lietuvos Kultūros tarybos parama 2016 metų vasarą vykusiame didžiausiame pasaulyje menų festivalyje “Edinburgh Fringe” pristačius spektaklį „Po ledu“, A. Areima britų teatralų žiuri įvertintas specialiuoju „Summerhall“ menų centro prizu ( „Jawbone“ apdovanojimu už vienas įsimintiniausių festivalio akimirkų) bei sulaukė kvietimo bendrai AAT ir „Summerhall“ produkcijai Edinburge. 2018 m. vasarą Artūro Areimos teatro spektaklis "Po ledu" buvo pristatytas viename prestižiškiausių teatro festivalių Avinjone, Pracūzijoje "Avignon le OFF" programoje. Tais pačiais metais, naujausias AAT teatro spektaklis pagal H. Müller pjesę "Hamletmachine", buvo pristatytas dviejuose festivaliuose Pietų korėjoje - Tedžono mieste festivalyje "Dipfe" ir Seule, festivalyje "ST-Bomb". 2019 m. Artūro Areimos teatro spektaklis buvo pristatytas tarptautiniame festivalyje "Mythos" Prancūzijoje, Reno mieste ir meno centre "Le Tetris" (Havras, Prancūzija). 2019 m. Artūras Areima su trupe Vilniuje pristatė spektaklio pagal Falk Richter pjesę “Electronic City” premjerą. Rugsėjo mėnesį su spektakliu “Po Ledu” trupė dalyvavo dviejuose tarptautiniuose teatro festivaliuose Kinijoje : “Beijing Fringe festival” (Pekinas), “International Contemporary theater festival Hangzhou” (Hangdžou). 2019 m. teatras taip pat dalyvavo tarptautiniame Nordic/Baltic kolaboracijų projekte drauge su Danijos ir Norvegijos nepriklausomais teatrais, kurio tikslas - skatinti sceninį ir meninį bendradarbiavimą tarp šių šalių bei dalintis skirtingomis meninėmis patirtimis, rengiant dirbtuves ir pristatant pasirodymus. Šiame projekte pristatytė spektaklį „Hamletmachine“, Danijoje, Orhuso mieste teatre “Katapult”. Tais pačiais metais spektaklis “Hamletmachine” taip pat buvo pristatytas tarptautinėje meno erdvėje “Flugwerk”, Berlyne.

2020 m. Artūro Areimos teatras pristatė naujausią spektaklį “Nothing Hurts” pagal to paties pavadinimo Falk Richter pjesę. 2020 m. trupė sulaukė jau daugiau nei 4 oficialių pakvietimų pristatyti savo kūrybą tarptautiniuose teatro festivaliuose pasaulyje, tarp jų vienas prestižiškiausių teatro festivalių Avinjone. “Avignon OFF” programoje šiais metais bus pristatytas spektaklis “Hamletmachine”. 2020 m. rugsėjo mėnesį spektaklis “Po Ledu” turėtų būti pristatytas festivalyje “FIAT”, Juodkalnijoje. Sekančios gastrolės numatomos JAV, Lenkijoje, Kinijoje.

2008 m., tebestudijuojant teatro režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesionalioje scenoje debiutavęs Artūras Areima jau pirmaisiais savo darbais apibrėžė savo antagonistinį, intelektualiu maištu ir apgalvota destrukcija grįstą santykį su vietos teatro tradicija. Būtent tas sąmoningas pasipriešinimas lyrizmui, ideologiniam ir estetiniam nuosaikumui, siekis išvesti aktorius bei žiūrovus iš savo komforto zonų ilgainiui ir tapo savotiška A. Areimos menine pozicija ir bene svarbiausiu kūrybinių ieškojimų varikliu. Nesvarbu, ar jis statytų klasiką, naujųjų laikų autorių pjeses, ar imtųsi kūrybinės laboratorijos ir kolektyvinio rašymo praktikų.

Skirtingų prieigų sintezės ieškoma visuose sceninės raiškos lygmenyse: pradedant vaidyba, baigiant audiovizualiniais, erdviniais sprendimais. A. Areimos spektaklį sunku (jei ne neįmanoma) supainioti su kurio nors kito kūrėjo darbu. O tai per nepriklausomos Lietuvos teatro dvidešimtmetį apskritai yra pavykę vos keletui dramos teatro režisierių. Jo meninė pozicija balansuoja tarp klasikinio teatro, epinio teatro tradicijos ir naujųjų laikų scenos meno reiškinių (su fiziniu teatru, šiuolaikiniu šokiu susijusios raiškos, performatyvių praktikų). A. Areimos teatrinė kalba – jis tarsi ieško individualios prieigos kiekvienam savo darbui, atsižvelgdamas į estetinės ir socialinės tikrovės transformacijas. Jo ligšiolinė kūrybinė egzistencija – tai nesibaigiančios paieškos.

 

"Tad kaipgi dar galima interpretuoti eksploatuojamą meno kūrinį, kad jis priartėtų prie žiūrovo? AAT, ieškodamas universalesnio pamato, remiasi į mums seniai rūpimą kasdienybės problematiką, į potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą – priešingą su ja siejamoms rutinos ir monotonijos jausmo patirtims. Technologijų apraizgytoje kasdienybėje kiekviena „techninė kliūtis“, kaip antai laikinas interneto ryšio praradimas, yra kad ir maža, bet „katastrofa“, sutrikdanti šiaip nejuntamą kasdienybės laiko tėkmę.

Kasdienybės vaizdas, rutina ir monotonija yra tik užsimiršusios sąmonės saviapgaulės technika, padedanti susikurti saugumo iliuziją. Čia atpažįstama tinginystė, kurią rašytojas Thomasas Pynchonas įvardijo kaip „mūsų foninę radiaciją, mūsų lengvai klausomą radijo stotį“, padedančią išvengti skausmingos nevilties ir sunkių moralinių sprendimų, ir nuobodulį, kurį galima interpretuoti kaip pusiau sąmoningą apsaugą nuo būties laikinumo įsisąmoninimo.

Jei giliau pažvelgsime į kasdienybės sampratą, suprasime, kad ji šiandien tapusi galingu politikos ir kapitalizmo įrankiu, kuriuo puikiai naudojasi atitinkami asmenys. Industrija gali taip sėkmingai manipuliuoti daugumos žmonių sąmone tik dėl jau pažįstamo permanentinio nuobodulio – padėdamas sąmonei užsimiršti, klausant jo kaip pramoginės „radijo stoties“, jis veikia kaip pasyvumo sluoksnis, atskiriantis mus nuo įsisąmoninimo. Sąmoningumas šiuo atveju lieka paraštėse, žmonių suvokimo „užribyje“, o tai ir skatina šiandienos visuomenę nusigręžti nuo dabarties momento kintamumo." A. Areima

APDOVANOJIMAI :

2020 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija: Geriausi vaizdo sprendimai spektaklyje „Už geresnį pasaulį“ pagal Roland Schimmelpfennig pjesę (Artūro Areimos teatras) kūrybinė grupė;

2018 apdovanojimas Geriausio Alytaus teatro festivalio COM•MOON•A spektaklio nominacijoje (spektaklis "Nevykėlis" pagal Eduard Limonov "Nevykėlio dienoraštis")

 

2017 Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizo kandidatas nuo 2017 m. (www.premioeuropaperilteatro.com)

 

2017 apdovanojimas Geriausio festivalio spektaklio nominacijoje Alytaus teatro festivalyje COM•MEDIA (spektaklis "Kasykla" pagal M.Walczak pjesę)

 

2017 Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno konkurso apdovanojimas, Virginija Rimkaitė "VIRIMO TEMPERATŪRA 5425"

 

2016 tarptautinis Edinburgh Festival Fringe, „Jawbone“ (liet. žandikaulio) apdovanojimas, Falk Richter PO LEDU (AAT| Artūro Areimos teatras)

 

2016 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija: Spektaklio jaunimui „Mechaninė širdis“ pagal to paties pavadinimo Mathias Malzieu romaną (Nacionalinis Kauno dramos teatras) kūrybinė grupė;

 

2015 Kauno miesto profesionalaus teatro kūrėjo apdovanojimas: Kauno Fortūna už provokuojančią režisūrą

 

2015 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus  nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje už spektaklius Sergej Žadan „Kartu“ ; William Shakespeare „Ričardas II: Post factum“

 

2014 Kultūros ministerijos premija

 

2014 Kauno miesto profesionalaus teatro kūrėjo apdovanojimas: Fortūnos Jaunųjų kritikų nominacija. Metų režisierius (už  spektaklius  „Intymumas“  VDU  teatre  ir  „Vyšnių  sodas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre);

 

2014  Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje už spektaklį A.Čechov „Vyšnių sodas“ .

 

2013 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija geriausio režisieriaus kategorijoje už spektaklius Friedrich von Schiller „Plėšikai“ ; William Shakespeare „Julijus Cezaris”

 

2013 Aukščiausias Lietuvoje teatro apdovanojimas už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus: Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės raiškos formų paieškas