n a u j i e n o s
Artūro Areimos teatro spektaklis "Amokas"
Greta Vilnelė
Režisūrinis „Amoko“ sprendimas scenoje šalia aktoriaus pasodinti žiūrovą ir kalbėti jam pasiteisina. Sakoma, kad menininkas visuomet įsivaizduoja savo tikslinę auditoriją: kiekvienas rašytojas rašo tam vienam, idealiam skaitytojui. Tad šiuo atveju aktoriaus Petrausko gydytojas išsirenka bendramintį žiūrovą, vaišina jį cigaretėmis ir viskiu, baugina ir jaudina artimu akių kontaktu. Antrąją spektaklio „Amokas“ premjeros dieną įvyksta teatro magija, išsipildo frazė „Teatras – netikėtumo menas“ ir atsitiktiniam žiūrovui sužadinamas pirmapradis žmogiškumas. Žiūrovas ramina aktorių, švelniai jį glostydamas, apkabina, jam pravirkus. Regis, daugiau ir nereikia.
Artūras Areima: „Mane kamuoja nesuprantamas kito ilgesys“
Pokalbis su režisieriumi Artūru Areima
Lina Laura Švedaitė
"Literatūra ir menas"
"Mano kuriama realybė susideda iš patirties, vaikystės traumų. Nesaugumas, nepatirta šiluma, kitokio nepriėmimas (ksenofobija), empatijos trūkumas persekioja kaip vaiduoklis, nes matau, kad aplinkoje vyksta daug tokių pačių, pasikartojančių situacijų. Apie tai ir norisi kalbėti. Man svarbi žmogiška teisybė ir galbūt kartais agresyviai jos ieškau, pikta ir tiesiog nesuvokiama, kai žmonės tampa nebe žmonėmis. Tai matant norisi ir verkti, ir rėkti: „Ar suvoki, ką darai?“ Ir aš „nesimasturbuoju“, o nuoširdžiai ieškau, kaip galima mažinti agresiją, nenorą pažinti save, aukos sindromą ir pan."
Keletas įspūdžių iš A. Areimos spektaklio
„Faust is dead“
Artūro Areimos teatro spektaklis "Faust is dead"
Akvilė Šimėnienė
Spektaklis ultra modernus, konservatyvų žiūrovą galimai sutrikdysiantis niekuo nedangstoma akistata su aktorių (Monikos Poderytės ir Modestos Jakeliūnaitės) kūnais, scenos ir žiūrovų artumu, neabejotinai XXI a. estetikos kūrinys, konstatuojantis dabartinę situaciją.
Stilistinis posūkis 9-ajame Artūro Areimos teatro sezone
Artūro Areimos teatro spektaklis "Three Kingdoms. Part I : London"
Greta Vilnelė
Teatro ir kino elementus jungiantis hibridinis kūrinys visapusiškai įtraukia į painų detektyvą. Apklausų kambaryje, t.y. scenoje, vykstančių epizodų vaizdas ir garsas įrašinėjami. Atsvara šiam pagal protokolą surepetuotam elgesiui tampa projektoriaus ekrane demonstruojami intarpai iš veikėjų asmeninio ir profesinio gyvenimo situacijų: nuoširdžių reakcijų, intymių pokalbių. Kino kadrai leidžia prisiliesti prie vidinio detektyvų pasaulio. Skirties tarp gėrio ir blogio sąvokų nebelieka ekrane pamačius, kaip vienas iš teisingumą darbe ginančių vyrų seksualiai priekabiauja prie žmonos. Iškeliama etinė priešprieša: ar vykdantieji teisingumą patys gyvena dorai?
Nihilizmas su aukštakulniais
Artūro Areimos teatro spektaklis "Faust is dead"
Viktorija Sinicyna
"Didžiausią emocinį šiurpulį spektaklyje „Faust is dead“ kelia aktorės. Jų susikurtas tarpusavio ryšys virto stipriu sceniniu duetu. Tai atvejis, kai kūrėjų įsigyvenimą į literatūrinę medžiagą, jų giluminį ryšį su pjese ir temomis galima pajusti tiesiogiai. Žiūrint į Poderytę, kartais darosi baisu: atrodo, kad per ją persifiltruoja visa dramaturgijoje užkoduotų pasaulio blogybių bjaurastis, o žiūrovams telieka sugerti iš jos tekančias emocijas. Ji tarsi tas literatūrinis personažas, kuriam teko išverkti visų pasaulio žmonių ašaras."
Metateatras ir jo raiška kultūros krizės metu
Kovo 24-25 dienomis Liepojos universitete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Aktualios problemos literatūros ir kultūros tyrimuose“, kurioje teatrologė Vēsma Lēvalde skaitė paskaitą „Metateatras ir jo raiška kultūros krizės metu“.
Vēsma Levalde
"Dar vienas spektaklis, kurį būtinai norėčiau paminėti, yra ne latvių, o lietuvių režisieriaus Artūro Areimos skaitmeninis spektaklis „Už geresnį pasaulį“. <...> 2020 metais tai buvo savotiškas kvietimas ieškoti gilesnio ryšio su gamta, žiūrėti ne iš naikinimo, bet iš išsaugojimo perspektyvos, suvokti save kaip gamtos dalį, o ne kaip tam tikros teritorijos savininką. Tačiau 2022-ųjų pavasario kontekste spektaklis iš metapasakojimo tampa tiesiogine nuoroda į karą Ukrainoje ir gretutinė tema žiūrovo sąmonėje tampa leitmotyvu."
Falk Richter: DISCONNECTED
Artūro Areimos teatras gruodžio 22d. kviečia dalyvauti nuotoliniame susitikime-seminare su teatro režisieriumi ir vienu svarbiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgų Falku Richteriu.
Lukas Percevalis. Gruodžio 1 d. Artūro Areimos teatre su šiuo režisieriumi įvyks gana netradicinis susitikimas: Lukas Percevalis susirinkusiems ves jogos-meditacijos užsiėmimą, kurį lydės diskusija apie dvasingumą teatre.
„Naujojo cirko stotelės“ į Vilniaus miesto rajonus: Naująją Vilnią, Baltupius ir Trakų Vokę, rugsėjo 15-20 dienomis atneš šiuolaikinio cirko potyrius. Beveik tiesiai iš Edinburgo Fringe festivalio atvyks komikė Julia Masli, pasirodymu žavės klounas Viggo Vennas, tarptautinėje cirko bendruomenėje labai gerai žinoma akrobatų trupė „Un loup pour l´homme“ ir kiti garsūs užsienio bei kylantys Lietuvos cirko atlikėjai.
Tarptautinis šiuolaikinio cirko renginių ciklas rugsėjo 15-20 dienomis vyks Dūmų fabrike Naujojoje Vilnioje, Artūro Areimos teatre Baltupiuose ir Trakų Vokės dvaro sodyboje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneris - Prancūzų institutas Lietuvoje.
Rugsėjo 2-11 dienomis Juodkalnijoje įvyko prestižinis alternatyvaus teatro festivalis FIAT 2022. Festivalio pagrindinėje programoje buvo pristatytas režisieriaus Artūro Areimos spektaklis „Po Ledu“ (Artūro Areimos teatras), kuriam atiteko specialusis komisijos prizas už įspūdingą šiuolaikinės dramaturgijos ir naujų teatro formų jungtį. Griežtais korporaciniais santykiais pagrįstas režisieriaus Artūro Areimos spektaklis, kurtas pagal vieno svarbiausių jo kartos vokiečių dramaturgų Falko Richterio tekstą, yra tarsi įsiveržimas į žmonių psichiką, į tai, kas joje lieka po to, kai žmogų praryja kapitalizmas.
2020 m. sausio 6 dieną Latvijos teatro interneto svetainė www.kroders.lv publikavo latvių teatrologės Vēsmos Lēvalde apžvalgą-tyrimą apie režisieriaus Artūro Areimos kūrybos braižą, jo kūrybinį kelią bei svarbiausius spektaklius.
Vēsma Lēvalde
Jau antrojo susitikimo su Berlyno žiūrovais metu AAT įsitikino, jog Lietuvoje kuriamų trupės spektaklių meninė kalba ne tik suprantama Vokietijos publikai, bet ir palieka ten visai kitokį meninį įspūdį, nei žiūrovams Lietuvoje - čia kūrėjams dažnai užduodami klausimai, kvestionuojantys pasirinktą formą ar provokatyvumą, o Berlyne menininkams daugiausia tenka diskutuoti apie spektaklio turinį, temą, pjesę ir jos autoriaus interpretacijos ryšį su režisieriaus pasirinkta menine kalba.
Artumo poreikis.
Spektaklis
"Nothing Hurts"
Artūro Areimos teatro spektaklis
"Nothing Hurts"
Gražina Montvidaitė
„Nothing Hurts“ – trečias Areimos spektaklis pagal Falko Richterio pjesę, ir tai ne sutapimas, nes režisieriui artimas rašytojo požiūris į sistemos veikiamą žmogų bei kūno ir dvasios atskirties problemą šiuolaikinėje visuomenėje. O per pandemiją šios temos įgyja papildomos įtampos."
Europos teatro sąjungos
"Naujosios teatro realybės" prizo kandidatų sąraše - Artūras Areima
Režisierius, AAT teatro įkūrėjas Artūras Areima įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo "Naujosios teatro realybės" kandidatų sąrašą. Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizas - prestiziškiausias ir vienas reikšmingiausių teatro apdovanojimų pasaulyje, kol kas Lietuvoje šį apdovanojimą yra gavę tik O.Koršunovas ir E.Nekrošius ir kandidatų sąraše taip pat įtrauktas R.Tuminas.
Šiais metais apdovanojimą pelnė tokios teatro pasaulio asmenybės, kaip R.Wilson, D.Papaioannou, Estų teatro vizitinė kortelė - trupė No.99, K.Serebrenikov.
Artūro Areimos teatras Avinjone: 15 spektaklių per 17 dienų
A. Areima: "Šiuolaikinis Europos teatras, mano nuomone, šiuo metu išgyvena paieškų, pasimetimo ir komercinio nuklydimo etapą. Ieškantieji ieško, kaip iš naujo teatras galėtų virsti aktualiu, šiuolaikišku ir prasmingu šiandieninei auditorijai. Pasimetę svarsto, ar šiandien teatras išvis reikalingas ir šį klausimą kelia viešai scenoje, bendraudami su žiūrovu atvira forma. Komercinio ir konformistinio teatro, šiuo metu, turbūt, yra daugiausia, tai galioja ir kitoms meno formoms. Tai normalu, nes kolektyvinis narcisizmas yra smarkiai įsigėręs į visuomenės kolektyvinę sąmonę. Man visuomet svarbūs nauji, neatrasti keliai. Tikriausiai mano prigimtis - būti nonkonformistu, iš esmės."
Artūro Areimos teatras grįžo iš festivalio P. Korėjoje ir sulaukė kvietimo pasirodyti kitąmet
Tai jau ne pirmos Artūro Areimos teatro gastrolės Pietų Korėjoje: 2018 metais, Tedžono ir Seulo tarptautiniuose teatro festivaliuose teatras pristatė spektaklį „Hamletmachine“ pagal Heinerio Müllerio pjesę, kuris tuomet sulaukė ne vieno teigiamo profesionalų atsiliepimo bei daugybės žiūrovų reakcijų. Šių metų festivalyje buvo pristatyta iš viso 12 užsienio programos ir Pietų Korėjos teatro spektaklių, o Artūro Areimos teatro kūrinys atidarė šių metų festivalį bei vėl Pietų Korėjoje tapo plačiai aptariamu festivalio pasirodymu, taip pat jau sulaukė kvietimo pasirodyti kitų metų tarptautiniame Seulo teatro festivalyje.
„Hamletmachine“ metu dėmesys nėra sukoncentruotas tik į individą ir jo unikalių patirčių reprezentaciją, dominavusą modernizmo dramaturgijoje. Tačiau spektaklis vengia žengti į heterogenišką laikinumą, kuriame individas nebetektų savo privilegijuotos prasmės kūrėjo pozicijos. „Hamletmachine“ aiškiai nurodo į subjektą kaip esminį draminio veiksmo šaltinį. Tiesa, jis ne vienas, nuolatiniame, labai intensyviame santykyje su Kitu, tiksliau Kita."
Kuo reikėtų vadinti A.Areimos teatro darbą "Hamletmachine"?
"Iš kapo prisikėlusio arba į kapus keliaujančio ex-Hamleto monologai – vidinis sąmonės srautas, iš jo pasąmonės kylanti, tačiau moters dominuojama muzika, minimali scenografija, pradžios ir pabaigos nebuvimas, „įėjimo“ ir „išėjimo“ iš vaidmens naikinimas pulsuoja įvairiausiomis postmodernios filosofijos, postpsichoanalizės, ketvirtosios feminizmo bangos nuorodomis, kurių kiekvieną būtų galima detaliai paanalizuoti."
Paralyžuotos sielos skerspjūvis
Artūro Areimos spektaklis „Hamletmachine“
Laura Šimkutė
"...ne viskas, ką matome, ir ne viskas, ką girdime, yra tikra, – esame linkę pasiduoti iliuzijai ir leisti sau ja patikėti. O juk įspūdingi pučiamųjų garsai ar jausmingas atlikėjos dainavimas gali būti viso labo įrašas. Spektaklyje šis santykis apsiverčia – įrašai neegzistuoja, mikropasaulio realybė veikia be „auto tune“ procesoriaus, ji tokia, kokia yra, autentiška. Savidestruktyvi ir savižudiška, smuiko stryku besirėžianti sau venas."
Artūro Areimos teatras Pietų Korėjoje ir Vokietijoje : provokuojantys, drąsūs, tikslūs
Šiemet Artūro Areimos teatro kūrybinė komanda džiaugiasi, turėdama galimybę vis daugiau spektaklių parodyti užsienyje: lapkričio mėnesį AAT Vokietijoje, Berlyne, vaidino spektaklį „Antikristas“, o Pietų Korėjos miestuose Tedžone ir Seule, „DipFe“ ir „ST-BOMB“ festivaliuose, įvyko antroji AAT premjera pagal Heinerio Müllerio pjesę „Hamletmachine“. Berlyne kūrėjai spektaklį vaidino tris kartus, o Pietų Korėjoje buvo parodyti net penki „Hamletmachine“ spektakliai.