l ū š i e s v a l a n d a
pagal Per Olov Enquist pjesę
Premjera 2025 m. Sausio 31 d., Vasario 1,2 d. Vilniaus Senasis teatras
Didžioji scena
Trukmė 120 min | N-16 | Dviejų dalių spektaklis
režisierius / dramaturgas : Artūras Areima
scenografas : Oles Makukhin (Ukraina)
kostiumų dailininkė : Valdemara Jasulaitytė
šviesų dailininkas : Julius Kuršys
kompozitorė : π (Monika Poderytė)
instrumentalistas : Julius Bučinskas
vaidina : Saulius Ambrozaitis, Eglė Špokaitė,
Eglė Grigaliūnaitė, Maksim Tuchvatulin, Artūras Aleksejevas
Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba
Projekto partneriai Vilniaus Senasis teatras (AAT ir VST koprodukcija)
Spektaklis „Lūšies“ pagal to paties pavadinimo Per Olov Enquist pjesę - tai siurrealistinis žmogaus psichikos tyrinėjimas, gilinimasis į sudėtingą žmogaus psichikos formavimosi procesą, kvestionuojamos beprotybės, normalumo, tikėjimo koncepcijos. Pagrindinė spektaklio tema – neryškios ribos tarp sveiko proto ir beprotybės, normalumo ir socialinio užribio. Kūriniu režisierius kelia klausimą - kada ir kaip įvyksta lemiamas įtrūkis, kuris žmogų priveda prie žiaurumo, nusikaltimo, beprotystės, savižudybės?
Garsaus švedų autoriaus, daugelio literatūros premijų laureato Per Olov Enquist pjesė „Lūšies valanda” pasakoja apie jauną vaikiną atsidūrusį psichiatrijos ligoninėje, kritinės būklės pacientų skyriuje. Jaunai gydytojai vaikinas pasakoja apie vaikystę, apie sudėtingą gyvenimo istoriją, kaip augo be tėvų, atskirtas nuo visuomenės, kaime, kur juo rūpinosi tik senelis, prašęs anūko jam kasdien parnešti alaus ir skaityti žiaurias laikraščių ištraukas apie Antrąjį pasaulinį karą. Mokslininkų komanda su šio skyriaus pacientais vykdo eksperimentą – daliai iš jų leidžia auginti naminius gyvūnus ir jais rūpintis. Pagrindiniam pjesės herojui sužinojus apie eksperimento nutraukimą, ir kad iš jo bus atimamas geriausias draugas katinas, jis nužudo savo augintinį ir galiausiai nusižudo pats.
Šiandieniniame pasaulyje, kur diskusijos apie psichinę sveikatą įgauna pagreitį. Psichikos moksle jau esama nemažai tyrimų, kurie patvirtina – vaikų agresyvumas, depresiškumas, padidėjęs nerimas, dažniausiai, yra susijęs su tėvų, artimųjų meilės ir rūpesčio stoka. Jausmai, kaip kaltė, gėda, bejėgiškumas, pažeidžiamumas, nesaugumas, agresija, jei yra negydomi, persikelia ir į suaugusio žmogaus gyvenimą. Būsimame spektaklyje A. Areima kartu su kūrybine komanda renkasi analizuoti jautrius klausimus – ką reiškia užaugti šeimoje be meilės ir kaip tai veikia jauno žmogaus psichologinę būklę? Kaip vystosi meilės stokos, atstūmimo poveikis vaikui augant? Kiek mes, kaip visuomenė, esame atsakingi už nusikaltimus ir ar galime pastebėti lemiamą akimirką prieš įvykstant katastrofai?
ATSILIEPIMAI SPAUDOJE :
https://menufaktura.lt/naujienos/senasis-teatras-ir-nvo-susitelke-trims-bendriems-kuriniams/