Artūro Areimos teatras Kinijoje: ,,Peilis, nukreiptas tiesiai į širdį“

Skaitykite daugiau : http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=69094

Artūro Areimos teatro premjera ,,Electronic City”: nusilenkime savo pražūčiai

Mes jau nebesame net statistiniai vienetai. Mes esame tik statistinio vieneto duombazės dalis, esame subjekto fragmentas - buvusio moderniojo žmogaus vidinio ,,aš” suskaidymas. Šiandien subjektas tapo dekonstruotas, jo esmė sudiskursinta, sunaikintos vidaus ir išorės gelmės bei paviršius ir kartu sąmonės bei pasąmonės opozicijos. Viskas savaip atitinka virtualios realybės logiką. Dabar technologinė atmintis žmones perkelia į virtualią erdvę, kurioje gyvename pagal ,,kitus”, tai nuo žmonių nepriklausomos sistemos arba ,,matricos”. Tik kyla klausimas - ar tai gerai, ar blogai? Ar tai tik pradžia? Jei taip, tai kur keliaujame toliau?“

Skaitykite daugiau : http://www.menufaktura.lt/?m=1199&s=69070

Gegužės 26-oji. Nuogos tiesos paieškos

Lauma Mellēna-Bartkeviča, Vēsma Lēvalde 29.05.2019

Paskutiniosios lietuviško teatro savaitės dienos programa – tarsi festivalio komentaras ir įvadas į tarptautinę festivalio dalį. Spektaklių kūrėjai siekia ištirti ne visuomenės, o menininko pasaulį, ir abiejuose pastatymuose – Artūro Areimos „Hamletmachine“ bei Oskaro Koršunovo „Rusiškame romane“ – subtitrai reikalingi ir Lietuvos publikai, nes pirmasis spektaklis vaidinamas anglų kalba, antrasis – rusų. Ypatingą susidomėjimą kelia Artūro Areimos pastatymas pagal Hainerio Miulerio pjesę, nes atminty dar ryški chrestomatinė Roberto Vilsono 1986 metų pastatymo restauracija, atlikta Silvio d‘Amico Romos nacionalinės meno akademijos dramos studentų (http://www.kroders.lv/runa/1039). Panašiai kaip ir Vilsonas, Areima spektaklio naratyvą kuria pirmiausia garsų partitūra, ją organiškai suliedamas su erdve, tekstu ir aktorių judesiais. Tačiau, nors Vilsonui tai yra sintetiškai spalvotas, belaikis ir iliuzinis besišypsančių manekenų pasaulis, lietuvių režisierius siūlo juodai baltą, sulaužytą kančios estetiką. Scenos (Areima taip pat yra ir spektaklio scenografas, ir kostiumų dailininkas) centre yra garso įranga – kompiuteris, stiprintuvai, kolonėlės ir laidai. Garso operatoriaus vietoje sėdi Monikos Poderytės vaidinama Ofelija. Patalpoje dominuoja juoda žemė, dengianti čiužinį, ant kurio guli antrasis Hainerio Miulerio pjesės herojus – Petro Šimonio įkūnytas Hamletas. Šen bei ten iš žemės kyšo akinamai baltų gėlių puokštelės, sukeliančios bipolines šviežio kapo asociacijas.

Vaizdas iš spektaklio „Hamletmachine“ (rež. Artūras Areima) // Nuotrauka – Lauros Vansevičienės

Vilsonas preparavo simuliakrų apimtą visuomenę, tuo pat metu publikoje sukurdamas beveik absoliučios laimės pojūtį, kurį galėtume banaliai pavadinti dieviškąja meno galia. Areima tarsi bando perimti estafetę siekdamas parodyti tamsius kūrybos proceso užkulisius – menininko balansavimą ant peilio ašmenų tarp gilios depresijos ir misijos suvokimo – sukurti teatrą be melo. Kompozitoriaus, spektaklio anotacijoje žymimo kaip π, garso dramaturgija atskleidžia kankinantį kūrimo kelią. Vienodai svarbūs šaižūs garsai, kuriuos Petro Šimonio vaidinamas Hamletas išgauna saksofonu, elektroninės muzikos bosai, polifoniniai ir kakofonijos intarpai, alsavimas ir klavišų barškinimas į mikrofoną bei ilgos tylos pauzės, kurių metu emocinė įtampa perkeliama į aktorių kūnus. Pavyzdžiui, Ofelija smuiko stryku „griežia“ savo rankų venomis. Hamletas tardamas Miulerio tekstą „Aš nesu Hamletas. Aš nebevaidinu jokio vaidmens“ lėtai nusirengia, publikos priešaky likdamas visiškai nuogas tarsi tiesos, tikrumo ženklas. Miulerio tekstai spektaklyje papildomi kūrybinės komandos išvadomis („velniop mašinas su benzininiais varikliais, juk 2019 metai“ ir pan.), poezijos eilutėmis, pavyzdžiui, Aleno Ginsbergo Holy the cocks of the grandfathers of Kansas!/ Holy the groaning saxophone! [1] Neištarta, bet nujaučiama į sąmonės srautą panašėjančioje žodžių virtinėje yra Piterio Bruko įvesta sąvoka „Šventasis teatras“, kurią faktiškai galima vadinti teatro misijos manifestu.

Intensyvi TheAtrium savaitė Klaipėdoje baigėsi. Tegyvuoja festivalis, priimantis teatro įvairumą, tradicijų išminties ir veržlios maišto dvasios koegzistenciją!

[1] Šventieji Kanzaso senelių falai! / Šventas dejuojantis saksofonas!

Iš latvių kalbos vertė Agnė Zujevaitė
Originalus tekstas : http://www.kroders.lv/runa/1287

Prancūzijos kritikas apie Artūro Areimos teatro spektaklį ,,Po ledu“

10 klausimų režisieriui : Artūras Areima

Kaip vertinate Lietuvos teatrą?

A.A. Nevertinu taip teigiamai kaip dauguma kolegų. Manau, turime keletą tikrai stiprių, garsių kūrėjų, ant kurių laikosi mūsų teatras, bet ir jų galvos jau žilsta ir plinka, o jaunas teatras labai nedrąsus. Bijantis būti savotiškas, bijantis kelti savo asmenines, savo laikų problemas, bijantis būti pavojingas mūsų teatrų stabams ar nubaustas mūsų kritikų olimpo. Todėl nesusidaro teatro vandenynas. Turime tik ramią, ramiai tekančią Vilnelę, kurios išsiliejimas dabar nesukeltų jokios katastrofos. Viliuosi, kad tapsime Atlantu. 

Skaitykite daugiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-23-10-klausimu-rezisieriui-i/

KUO REIKĖTŲ VADINTI A. AREIMOS TEATRO DARBĄ „HAMLETMACHINE“?

Skaitykite daugiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-04-kuo-reiketu-vadinti-a-areimos-teatro-darba-hamletmachine

Balandžio 6 d. "Po Ledu" Le Havre, Prancūzijoje

Daugiau informacijos: https://letetris.fr/agenda/under-ice

Išgrynintas kančios ritualas – „Hamletmachine“

Skaitykite daugiau : http://www.ore.lt/2018/12/isgrynintas-kancios-ritualas-hamletmachine

Aktoriai Karolis Legenis ir Petras Šimonis apie spektaklį „Aklieji“: net ir visi „šventieji“ yra akli

Režisierius Artūras Areima: reikia pertvarkyti visą kultūros sistemą

Artūro Areimos teatras Vokietijoje ir Pietų Korėjoje: provokuojantys, drąsūs ir tikslūs

Šiemet Artūro Areimos teatro kūrybinė komanda džiaugiasi, turėdama galimybę vis daugiau spektaklių parodyti užsienyje: lapkričio mėnesį AAT Vokietijoje, Berlyne, vaidino spektaklį „Antikristas“, o Pietų Korėjos miestuose Tedžone ir Seule, „DipFe“ ir „ST-BOMB“ festivaliuose, įvyko antroji AAT premjera pagal Heinerio Müllerio pjesę „Hamletmachine“. Berlyne kūrėjai spektaklį vaidino tris kartus, o Pietų Korėjoje buvo parodyti net penki „Hamletmachine“ spektakliai.

Artimiausias "Hamletmachine" spektaklis gruodžio 19 d. 19 val. Kultūros bare "Kablys"

Skaitykite daugiau : http://www.menufaktura.lt/?m=3391&s=68582

Teatrinių įvykių sesija COM•MOON•A paskelbė savo favoritą

Šiemet antrą kartą kartu su pagrindine festivalio programa vyko naktinė teatrinių įvykių sesija COM•MOON•A, pristatanti žiūrovui alternatyvų, drąsų teatrą. Pirmą kartą geriausią iš aštuonių spektaklių rinko speciali COM•MOON•A komisija, kurioje dirbo jauni teatro mylėtojai. Po diskusijų su teatro kritiku Andriumi Jevsejevu nuspręsta geriausiu spektakliu paskelbti A. Areimos teatro spektaklį „Nevykėlis“.

Skaitykite daugiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-26-isdalinti-teatru-festivalio-apdovanojimai

Paralyžiuotos sielos skerspjūvis

"...ne viskas, ką matome, ir ne viskas, ką girdime, yra tikra, – esame linkę pasiduoti iliuzijai ir leisti sau ja patikėti. O juk įspūdingi pučiamųjų garsai ar jausmingas atlikėjos dainavimas gali būti viso labo įrašas. Spektaklyje šis santykis apsiverčia – įrašai neegzistuoja, mikropasaulio realybė veikia be „auto tune“ procesoriaus, ji tokia, kokia yra, autentiška. Savidestruktyvi ir savižudiška, smuiko stryku besirėžianti sau venas."

Skaitykite daugiau: http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61493

ARTŪRO AREIMOS TEATRO „HAMLETMACHINE“. EUROPOS MIRTIS

A.Areima

"HAMLETMACHINE" PREMJERA KAUNE LAPKRIČIO 30d., GRUODŽIO 1d. GALERIJOJE POST.

www.bernardinai.lt/europos-mirtis-hamletmachine

Artūro Areimos teatro 5-tasis sezonas: "Nematau, negirdžiu, nejaučiu ir neatsiprašau - tik tuštuma."

Skaitykite daugiau: www.bernardinai.lt/straipsnis/5-tas/AAT/sezonas

Areima sutrina į dulkes visatą, sukurtą Falko Richterio

Skaitykite daugiau: http://www.menufaktura.lt/?m=3391&s=68382

Artūro Areimos teatras Avinjone: 15 spektaklių per 17 dienų

A.A. Šiuolaikinis Europos teatras, mano nuomone, šiuo metu išgyvena paieškų, pasimetimo ir komercinio nuklydimo etapą. Ieškantieji ieško, kaip iš naujo teatras galėtų virsti aktualiu, šiuolaikišku ir prasmingu šiandieninei auditorijai. Pasimetę svarsto, ar šiandien teatras išvis reikalingas ir šį klausimą kelia viešai scenoje, bendraudami su žiūrovu atvira forma. Komercinio ir konformistinio teatro, šiuo metu, turbūt, yra daugiausia, tai galioja ir kitoms meno formoms. Tai normalu, nes kolektyvinis narcisizmas yra smarkiai įsigėręs į visuomenės kolektyvinę sąmonę. Man visuomet svarbūs nauji, neatrasti keliai. Tikriausiai mano prigimtis - būti  nonkonformistu, iš esmės.

Pilnas interviu: http://menufaktura.lt/?m=3391&s=68378

2018 metų Avinjono festivalyje - AAT spektaklis "Po ledu"

Artūras Areima: „Manau, kad šiuo metu Avinjono festivalis yra vienas didžiausių teatro festivalių visame pasaulyje. Galimybė atsidurti tarp daugybės skirtingų tautų ir skirtingos pasaulėžiūros, skirtingo teatro suvokimo, specifikos trupių padeda dar labiau suvokti, ar mūsų pačių kelionė yra tikslinga. Ar mes esame nenutolę nuo šiandieninių teatro tendencijų, temų. Galima visada žaisti savo kiemo lygoje ir didžiuotis, kad čia turime savo auditoriją bei tuo tenkintis, bet tarptautiniai vandenys visada parodo tikrąją tavo vietą platesniame žemėlapyje.“

https://lebruitduofftribune.com

https://lamanufacture.org

http://www.menufaktura.lt/

Akimirkos iš Artūro Areimos darbų 2008-2017 metai

Pradėti ir tęsti yra svarbiausias dalykas, kurį reikia pasirinkti iš trijų "nebaigti". Sustoti - negalima, pristabdyti - būtina, žingsniai turi būti nedrąsūs, bet tvirti. Išsimiegoti laikas nebūtinas. Laikas reikalingas tęsti. 10 metų - 5 minutės. Tikrai reliatyvu. Tikrai laikas tęsti.

Dalinamės video klipu, kuris buvo pristatytas Europos Teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizo komisijai 2017 metais. Režisieriaus Artūro Areimos kūryba nuo 2008-2017 metų.

Artūras Areima : teatras neturėtų būti šezlongas

A.A. ...Aš nežinau, kodėl sugalvoja kažkas, kad esu chuliganas ar maištininkas. Aš nežinau, čia kažkoks keistas dalykas: jei žmogus bando sakyti kažką atviriau, tai jau yra maištas, provokacija. Aš manau, jog tai, ką aš darau, kuriu, Vakarų kultūroje jau seniai yra norma, ne kažkokia marginalija ar maištas. Esmė, kad mums čia, Lietuvoje, viskas turi būti aišku, turi būti labai toks konkretus, suprantamas, pamokantis teatras, su kažkokiomis metaforomis, simboliais, kurie žmones turėtų tarsi ugdyti doresniais, geresniais, bet neatskleidžia iš tikrųjų koks šiandien yra žmogus. AAT mes bandom atskleisti tai, kas vyksta su šiandieniniu žmogumi. Tai, greičiausiai, todėl yra toks manęs, mūsų teatro įvardijimas - maištavimas.

www.bernardinai.lt/straipsnis/arturas-areima