Artūras Areima : teatras neturėtų būti šezlongas

Kartais esi apibūdinamas kaip teatro chuliganas-maištininkas. Kaip pats save matai?

Nematau. Nebent pasižiūriu į veidrodį kartais (juokiasi). Bet tai darau retai. Aš nežinau, kodėl sugalvoja kažkas, kad esu chuliganas ar maištininkas. Aš nežinau, čia kažkoks keistas dalykas: jei žmogus bando sakyti kažką atviriau, tai jau yra maištas, provokacija. Aš manau, jog tai, ką aš darau, kuriu, Vakarų kultūroje jau seniai yra norma, ne kažkokia marginalija ar maištas. Esmė, kad mums čia, Lietuvoje, viskas turi būti aišku, turi būti labai toks konkretus, suprantamas, pamokantis teatras, su kažkokiomis metaforomis, simboliais, kurie žmones turėtų tarsi ugdyti doresniais, geresniais, bet neatskleidžia iš tikrųjų koks šiandien yra žmogus. AAT mes bandom atskleisti tai, kas vyksta su šiandieniniu žmogumi. Tai, greičiausiai, todėl yra toks manęs, mūsų teatro įvardijimas - maištavimas.

Autorė Ieva Černiauskaitė

PILNĄ INTERVIU RASITE: http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=68198

                                                          www.bernardinai.lt/straipsnis/arturas-areima

Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizo kandidatų sąraše - Artūras Areima

Režisierius, AAT teatro įkūrėjas Artūras Areima įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo "Naujosios teatro realybės" kandidatų sąrašą.

Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizas -
prestiziškiausias ir vienas reikšmingiausių teatro apdovanojimų pasaulyje, kol kas Lietuvoje šį apdovanojimą yra gavę tik O.Koršunovas ir E.Nekrošius ir kandidatų sąraše taip pat įtrauktas R.Tuminas.

Šiais metais apdovanojimą pelnė tokios teatro pasaulio asmenybės, kaip R.Wilson, D.Papaioannou, Estų teatro vizitinė kortelė - trupė No.99, K.Serebrenikov. Apie kitas asmenybes ir apie "Naujosios teatro realybės" laureatus, istorijas, kandidatus rasite:

http://www.premio-europa.org/catalogo.html

Artūras Areima: Trūksta šviežio, jaunatviško teatro

"Mes nebesuprantame šiandienos, o taip yra todėl, kad mes jos netiriame, ji lieka apeita, nepaliesta; iš to kyla problemos. Tuomet nurašome jaunąją kartą, nes jos atstovai neva kvaili, apatiški, ne taip giliai į viską žiūrintys. Galima paklausti – o kodėl vyresnioji karta nežiūri į jauną žmogų, kodėl jie gyvena praeitimi? Juk tai irgi jų apatiškumas. Kovojome už laisvę, o gyvename ten, praeityje. Atėję į šiuos laikus juos apleidome."

Pokalbis su režisieriumi transliuotas 2017 m. gruodžío 17 d. per radijo stotį Relax FM laidoje Avanscena. Interviu parengė teatrologė Kristina Apanavičiūtė.

© Lietuvos žinios

Interviu rasite : www.lzinios.lt

Radijo RELAX FM interviu įrašą rasite : www.twine.fm

"Durys atsidaro" laidoje apie Artūro Areimos spektaklio/serialo „Virimo temperatūra 5425“ premjerą.

"Visas pasaulis suka ir žiūri serialus vieną po kito. O štai ir pirmasis Lietuvoje teatro serialas - “Virimo temperatūra 5425”. Tai nauja struktūra ir naujos žaidimo taisyklės. Pasibaigus pirmai serijai – antros teks palaukti, ir vėl sugrįžti į teatrą.

Aš – žiūrovas – pamatęs pirmą spektaklio dalį, išėjęs iš teatro gyvensiu savo gyvenimą. Galbūt galvodamas , kad laukia dar viena , antroji spektaklio serija, kur pamatysiu kaip toliau sekasi šeimai ir nuomininkui. Spektaklis galbūt persismelks per mano kasdienybę. Galbūt."

Laidos įrašą rasite: www.lrt.lt

Išdalinti teatrų festivalio „Com•media” apdovanojimai: geriausias spektaklis – „Kasykla” rež. A.Areima

Daugiau skaitykite : sdt.lt

LRT Opus pokalbis su AAT trupe

Įrašą galite rasti : www.lrt.lt

AAT|Artūro Areimos teatras pristato naująjį sezoną ,,Paprastas“

Mūsų nemiga skirta atidumui. Naujasis sezonas skirtas priminti apie kasdienybę, jos paprastumą, grožį, apie tai, kad ji gali būti tiek pat žavinga, kiek pavojinga. 

Kasdienybės grožis slypi detalėse

Kiekviena mūsų diena yra prieš tai buvusios ir dar tik ateinančios dienos variacija. Ar lengva pastebėti grožį kasdienybėje? Gražią gamtą, gražų žmogų, gražią svajonę, gražų poelgį, gražų pomėgį, gražią rašyseną, gražią šypseną...

Mums jau tapo įprasta, kasdieniška, kad pasaulio pabaigos diskursas cirkuliuoja visais informacijos kanalais, kad jis jau tapo nuobodžiu kasdienybės fonu, kurio monotonija užtušuoja grėsmės realumą, nuolat skandinamą prieštaringuose argumentuose. Nors visi kalba apie įvairias katastrofas, tikėjimas jų galima realizacija yra paradoksaliai sumažėjęs, įgavęs nejautrą. Todėl šiandien menininkui, kūrėjui, autoriui tenka įveikti apsiskaičiusio žiūrovo skepticizmą: juk visiems žinoma, kad beveik joks siūlomas žanras šiandien nebeveikia visuomenės, nes stebėtojas/žiūrovas tiesiog gali ramiai mėgautis visuotinės žūties reginiu ir taip patenkinti aštrių pojūčių poreikį, saugiai sėdint.

 

Mūsų nemiga skirta atidumui

Tad kaipgi dar galima interpretuoti eksploatuojamą meno kūrinį, kad jis priartėtų prie žiūrovo? AAT, ieškodami universalesnio pamato, remiasi į mums seniai rūpimą kasdienybės problematiką, į potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą – priešingą su ja siejamoms rutinos ir monotonijos jausmo patirtims. Technologijų apraizgytoje kasdienybėje, kiekviena „techninė kliūtis“, kaip antai laikinas interneto ryšio praradimas, yra kad ir maža, bet „katastrofa“, sutrikdanti šiaip nejuntamą kasdienybės laiko tėkmę.

Kasdienybės vaizdas, rutina ir monotonija yra tik užsimiršusios sąmonės saviapgaulės technika, padedanti susikurti saugumo iliuziją. Čia atpažįstama tinginystė, kurią rašytojas Thomasas Pynchonas įvardijo kaip „mūsų foninę radiaciją, mūsų lengvai klausomą radijo stotį“, padedančią išvengti skausmingos nevilties ir sunkių moralinių sprendimų, ir nuobodulį, kurį galima interpretuoti kaip pusiau sąmoningą apsaugą nuo būties laikinumo įsisąmoninimo.

Jei giliau pažvelgsim į kasdienybės sampratą, suprasime, kad ji šiandien tapusi galingu politikos, bei kapitalizmo įrankiu, kuriuo puikiai naudojasi atitinkami asmenys. Industrija gali taip sėkmingai manipuliuoti daugumos žmonių sąmone tik dėl jau pažįstamo permanentinio nuobodulio – padėdamas sąmonei užsimiršti, klausant jo kaip pramoginės „radijo stoties“, jis veikia kaip pasyvumo sluoksnis, atskiriantis mus nuo įsisąmoninimo. Sąmoningumas šiuo atveju lieka paraštėse, žmonių suvokimo „užribyje“, kas ir skatina šiandienos visuomenę nusigręžti nuo dabarties momento kintamumo.

Sezonas „Paprastas“

4-asis AAT teatro sezonas startuos su nauja premjera pagal Virginijos Rimkaitės pjesę (2016 m. „Versmė“ konkurso laimėtoja) „Virimo temperatūra 5425“. 2017 m. Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse AAT su eskizu „Virimo temperatūra 5425“ laimėjo pagrindinį konkurso prizą.

Premjera pasirodys š.m. spalio 29d. 19 val. Menų Spaustuvėje (Arts Printing House), Vilniuje.
 

„Virimo temperatūra 5425“

„Jeigu tu nevartoji, suvartos tave“ – tokia yra pagrindinė talentingos dramaturgės Virginijos Rimkaitės pjesės „Virimo temperatūra 5425“ mintis. Kūrinys, kuriame dabartinio žmogaus problemos analizuojamos Kafkai būdingu stiliumi, nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pripažintas geriausiu.

Spektaklio atspirties taškas – vartotojiškumas. Pagrindinė abejingumo, nejautrumo kitam žmogui priežastis, kai jį galime iškeisti į daiktą, kai žmogaus individualybė vertinama tik daiktais.

Šių dienų problema yra tokia, kad dauguma mūsų esame prisirišę prie savo daiktų ir jais esame suvaržyti. Mes linkę per daug sureikšminti materialinius objektus ir net aukoti savo laisvę, santykius, karjerą, šeimą bei sveikatą jų labui.

Mes norime jaustis pilnaverčiais. Mes norime jaustis patenkintais. Šis neprotingas vartojimas yra tai, kas mums nesuteikia jokios laimės, taip pat sukelia mūsų aplinkos degradavimą. Mes viršijame leistiną/saugų anglies dioksido kiekį atmosferoje. Ir visa tai todėl, kad mes deginame naftą, gamtines dujas, akmens anglį. Teršiame aplinką tam, kad augintume pramoninę ekonomiką, kuri gamina tai, ko mums nereikia. Tai labai rimta ir mes tikrai turime kažką daryti, keisti. Mes niekada negalėsime tobulinti aplinkos, jei ir toliau kažko lauksime. Nieko nepakeisime, kol gyvensime taip, kaip gyvename dabar.

"Virimo temperatūra 5425" spalio 29d. 19val.

Spektaklio "Antikristas" recenzija SIRENOS'17

"Paprastai tariant, „Antikristas“ - tai serija šokiruojančių gestų, beprasmių šūkių, nuogumo ir ekscesų. Pastatymas iš esmės gali būti apie įvairius dalykus, įskaitant Amerikos rinkimų padarinius, geopolitiką, Rusiją ir galbūt internetą. Manau, kad jis taip pat visai priartėja prie Nietzsche´s krikščioniškųjų dorybių atmetimo jo kvailose profašistinės tobulybės paieškose. Tačiau neaišku, ar Areima įsivaizduoja Nietzsche kaip mūsų pastarojo meto problemų iniciatorių, ar kaip geriausią įrankį su jomis kovoti."

Recenziją rasite : www.menufaktura.lt

Netikėtai įsivėlė nauja PREMJERA

Klamo Karas | PREMJERA

Spalio 13d. ir Lapkričio 30d.

Psichologinis trileris

Atėjo metas sužinoti, kaip prasidėjo ši istorija, ir kas iš tiesų yra KLAMAS. Jis gerai pažįsta JUS . Prieš keletą metų jūs buvote susitikę ir judviejų bendradarbiavimas vos nekainavo JUMS gyvybės. Taip, JIS keistas. JIS kitoks. 
,,Aš parodysiu tau ir visiems kitiems, kad KLAMAS ne veltui gyveno. Jis turėjo gerą, teigiamą svajonę. Tai vienintelė svajonė, kurį galėjo išeiti iš vieno teigiamo žmogaus".

Jis tu. Jis aš. Jis mes. Jis atviras savo tiesoms. Galima su juo nesutikti, galima ant jo pykti, bet jis liks jis, nes ištikimas sau. Ištikimas savo tiesai. Jis dėl savo įsitikinimų ir dėl per atvirai rėžiamos tiesos kenčia, nes niekam nepatinka, balta švari ir nepagražinta tiesa. Jis įžvalgus. Bet stebėdami jį galime patys kiaurai jį permatyti. Jis labai šalia mūsų, vos už keturiasdešimt centimetrų ir apsuptas mūsų iš visų pusių. Atrodo galėtume įžvelgti jo kievienos netiesos centimetrą, bet jis ir yra jis, ir mes finale liekame apgauti. Mes taip tikėjome jo tiesa, kad pasimetėme savo tiesoje. Pasimetėme savo įžvalgose. Gal mes jų ir neturėjome.

„Klamo karo“ pabaigoje įvyksta emocinis atlydis: kraujas vėl ima cirkuliuoti venose, širdies aritmijos požymiai slopsta, pulsas susinormalizuoja, įtampa atslūgsta, visą spektaklį dirginti ir erzinti žiūrovai užliejami švelnios melancholijos bangos, juntamai keičiasi publikos nuotaika, nunyrama į susimąstymus: kas ir kodėl čia įvyko? Klamas pasidaro kažkoks androginiškas, sunku suvokti tokį staigų ir įtaigų persikūnijimą į priešingos lyties atstovą ir iš žiaurumo bei agresijos pertvindyto būvio virsmą į trapų, beprotiškai liūdną, švelnų moteriškumą. „Everything is meaningless“ pakeičia „Hope There's Someone“. Garsams nutilus ir užgesus šviesoms įsivyrauja ilga tylos pauzė,(... ) Aplodismentai Artūrui Areimai už tokią nekaltą manipuliaciją, psichologinį žaismą žiūrovo emocijomis, tas staigus švelnumas pabaigoje paskatino sustoti, nurimti ir susimąstyti. Tačiau vis dėl to po „Klamo karo“ neišeini nei pasipiktinęs nei ramus ar „apsivalęs“, išeini kažkoks nei degantis nei perdegęs - rusenantis, su bent 60 klausimų galvoje ir ausyse skambančiais Klamo žodžiai: „visiškai keista, neapibrėžta egzistencinė baimė... Ir nori nenori stoji į karą su savimi.“

Aistė Verpečinskaitė

Bilietai į spektaklį

Dalios Tamulevičiūtės konkursą laimėjo Artūro Areimos teatro eskizas

Šeštadienį, rugsėjo 30 d., Varėnos kultūros centre vyks VIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio atidarymas ir apdovanojimai.

2017 m. Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtoju išrinktas Artūro Areimos teatro eskizas pagal Virginijos Rimkaitės kūrinį „Virimo temperatūra 5425“. Iki spalio 30 d. vyksiantis festivalis žiūrovus kvies į 23 naujausius Lietuvos teatrų spektaklius.

Daugiau skaitykite : http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=67850

AAT komanda su Varėnos rajono savivaldybės meru A.Kašėta ir Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso komisijos pirmininku R.Vilkaičiu;

Festivalyje "SIRENOS'17" dalyvausiantys lietuvių režisieriai : apie Kirilą Serebrenikovą, cenzūrą ir valdžios požiūrį į teatrą

Monika Gimbutaitė

Rugsėjo 28 – spalio 13 dienomis vyksiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, šįkart žiūrovus pasitinkantis šūkiu „Išjunk nuostatas“, trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje nutarė ne pristatyti renginio programą, o atsigręžti į šiandienos aktualijas bei aptarti menininko ir valdžios santykį.

Spalio 6 d. festivalio organizatoriai tikėjosi išvysti latvių spektaklio „Artimas miestas“, sukurto pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, režisierių Kirilą Serebrenikovą, tačiau jis dėl pareikštų kaltinimų negali išvykti iš Rusijos. Reaguodami į susidariusią situaciją, „Sirenų“ organizatoriai pakvietė festivalyje pristatomų lietuviškos spektaklių kūrėjus padiskutuoti apie meno lauko ir valdininkų priešpriešą – tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje. 

Festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė priminė, jog festivalis „Sirenos“ šiais metais pristatys ne vieną nonkonformistinį spektaklį: „Visi mūsų režisieriai kvestionuoja valdžios santykį su menininku, savo kūriniais kalba apie laisvės ribas ir kartais smarkiai jas praplečia.“ 

Dialogo tarp valdžios ir meno lauko Lietuvoje sako stokojantys ir kiti režisieriai. Štai spektaklio „Antikristas“ autorius Artūras Areima teigia, jog dažniausiai Lietuvos valdžia menininkus prisimena tuomet, kai jie pelno tarptautinį pripažinimą. „Turi parvežti laurus iš toli ir tada politikai gali padidinti rėmimą. Bet tuomet tam menininkui jau kaip ir nebereikia tos paramos“. 

<>

„Pašalinkim šiuolaikinį menininką-beprotį, nes jis kalba, - komentuodamas K. Serebrenikovo situaciją sakė Artūras Areima, kurio spektaklis „Antikristas“ bus parodytas „Sirenų“ lietuviškoje programoje. - Ne pirmą kartą taip bandoma susidoroti su menininku, ir ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, kitose šalyse. Valdžia nori, kad žmogus būtų glušinamas, ant jo barstoma geltonos spaudos pudra. Ši kova vyksta ne tik tarp valdžios ir šių dienų menininko, bet ir tarp jo bei žiūrovo. Liūdna, kai šiandien žiūrovas vis dar nori matyti „Čechovą“ su XIX amžiaus apstatymu, tarsi ten buvo tikrosios vertybės, tikrasis teatras, tikrasis menas. Pamirštama, kad pats Čechovas rašė apie laiką, kuriame gyveno, ir kad jis turėjo tokių pačių susidūrimų, kaip ir šiandieninis kūrėjas. Žiūrovas, kuris nemėgsta šiuolaikinio meno, nepripažįsta šiandienos. Jis atstumia šiuolaikinį kūrėją, ištremdamas jį į gulagą, kitaip tariant, į neegzistuojančias paraštes. O pats toliau kalba mobiliuoju telefonu (dažnai - spektaklio metu), apie tai, koks nuostabus buvo Maironis“.

Daugiau skaitykite

www.15min.lt

http://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=67830

www.lrytas.lt

Dainiaus Putino nuotrauka

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Teatro festivalio „Sirenos“ spaudos konferencija

ANTIKRISTAS FESTIVALYJE SIRENOS'17

AAT|Artūro Areimos teatro ANTIKRISTAS festivalyje SIRENOS'17 rugsėjo 29d. 16val. 

Menų spaustuvė, Studija II

'ANTIKRISTAS' tarptautiniame Vilniaus miesto teatrų festivalyje SIRENOS'17

režisierius, scenografas | Artūras Areima

vaidina | Monika Poderytė, Giedrė Žaliauskaitė, Andrius Mockus, Valerijus Kazlauskas

 

Premjera 2017 m. kovo 3 d.

Trukmė 2 val. (vienos dalies)

Bilietai į spektaklį

PREMJERA : "VIRIMO TEMPERATŪRA 5425" SPALIO 29d.

AAT|Artūro Areimos teatras spalio 29d. Vilniuje, Menų Spaustuvėje pristatys pirmąją naujo teatro sezono premjerą pagal Virginijos Rimkaitės pjesę "Virimo temperatūra".

VIRIMO TEMPERATŪRA 5425
SERIALAS
1 sezonas
1 serija

režisierius Artūras Areima | scenografija Artūras Areima | vaidina Tadas Gryn, Monika Poderytė, Valerijus Kazlauskas

trukmė 60min | N-14

Bilietai į spektaklį

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: nuo 15 € | bilietai Tiketos kasose (pirkti internetu) | bilietus galima įsigyti 1 val. prieš spektaklį menų spaustuvėje | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus

premjera : spalio 29d.,

kitos datos : gruodžio 17d.

NAUJAS AAT|ARTŪRO AREIMOS TEATRO SEZONAS