Daugiau informacijos: https://letetris.fr/agenda/under-ice
Skaitykite daugiau : http://www.ore.lt/2018/12/isgrynintas-kancios-ritualas-hamletmachine
Šiemet Artūro Areimos teatro kūrybinė komanda džiaugiasi, turėdama galimybę vis daugiau spektaklių parodyti užsienyje: lapkričio mėnesį AAT Vokietijoje, Berlyne, vaidino spektaklį „Antikristas“, o Pietų Korėjos miestuose Tedžone ir Seule, „DipFe“ ir „ST-BOMB“ festivaliuose, įvyko antroji AAT premjera pagal Heinerio Müllerio pjesę „Hamletmachine“. Berlyne kūrėjai spektaklį vaidino tris kartus, o Pietų Korėjoje buvo parodyti net penki „Hamletmachine“ spektakliai.
Artimiausias "Hamletmachine" spektaklis gruodžio 19 d. 19 val. Kultūros bare "Kablys"
Daugiau skaitykite : http://www.menufaktura.lt/?m=3391&s=68582
Skaitykite daugiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-26-isdalinti-teatru-festivalio-apdovanojimai
Artūro Areimos spektaklis „Hamletmachine“
"...ne viskas, ką matome, ir ne viskas, ką girdime, yra tikra, – esame linkę pasiduoti iliuzijai ir leisti sau ja patikėti. O juk įspūdingi pučiamųjų garsai ar jausmingas atlikėjos dainavimas gali būti viso labo įrašas. Spektaklyje šis santykis apsiverčia – įrašai neegzistuoja, mikropasaulio realybė veikia be „auto tune“ procesoriaus, ji tokia, kokia yra, autentiška. Savidestruktyvi ir savižudiška, smuiko stryku besirėžianti sau venas."
Daugiau skaitykite: http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61493
A.Areima
"HAMLETMACHINE" PREMJERA KAUNE LAPKRIČIO 30d., GRUODŽIO 1d. GALERIJOJE POST.
www.bernardinai.lt/europos-mirtis-hamletmachine
Daugiau: www.bernardinai.lt/straipsnis/5-tas/AAT/sezonas
Daugiau: http://www.menufaktura.lt/?m=3391&s=68382
A.A. Šiuolaikinis Europos teatras, mano nuomone, šiuo metu išgyvena paieškų, pasimetimo ir komercinio nuklydimo etapą. Ieškantieji ieško, kaip iš naujo teatras galėtų virsti aktualiu, šiuolaikišku ir prasmingu šiandieninei auditorijai. Pasimetę svarsto, ar šiandien teatras išvis reikalingas ir šį klausimą kelia viešai scenoje, bendraudami su žiūrovu atvira forma. Komercinio ir konformistinio teatro, šiuo metu, turbūt, yra daugiausia, tai galioja ir kitoms meno formoms. Tai normalu, nes kolektyvinis narcisizmas yra smarkiai įsigėręs į visuomenės kolektyvinę sąmonę. Man visuomet svarbūs nauji, neatrasti keliai. Tikriausiai mano prigimtis - būti nonkonformistu, iš esmės.
Pilnas interviu: http://menufaktura.lt/?m=3391&s=68378
Artūras Areima: „Manau, kad šiuo metu Avinjono festivalis yra vienas didžiausių teatro festivalių visame pasaulyje. Galimybė atsidurti tarp daugybės skirtingų tautų ir skirtingos pasaulėžiūros, skirtingo teatro suvokimo, specifikos trupių padeda dar labiau suvokti, ar mūsų pačių kelionė yra tikslinga. Ar mes esame nenutolę nuo šiandieninių teatro tendencijų, temų. Galima visada žaisti savo kiemo lygoje ir didžiuotis, kad čia turime savo auditoriją bei tuo tenkintis, bet tarptautiniai vandenys visada parodo tikrąją tavo vietą platesniame žemėlapyje.“
https://lebruitduofftribune.com
Pradėti ir tęsti yra svarbiausias dalykas, kurį reikia pasirinkti iš trijų "nebaigti". Sustoti - negalima, pristabdyti - būtina, žingsniai turi būti nedrąsūs, bet tvirti. Išsimiegoti laikas nebūtinas. Laikas reikalingas tęsti. 10 metų - 5 minutės. Tikrai reliatyvu. Tikrai laikas tęsti.
Dalinamės video klipu, kuris buvo pristatytas Europos Teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizo komisijai 2017 metais. Režisieriaus Artūro Areimos kūryba nuo 2008-2017 metų.
A.A. ...Aš nežinau, kodėl sugalvoja kažkas, kad esu chuliganas ar maištininkas. Aš nežinau, čia kažkoks keistas dalykas: jei žmogus bando sakyti kažką atviriau, tai jau yra maištas, provokacija. Aš manau, jog tai, ką aš darau, kuriu, Vakarų kultūroje jau seniai yra norma, ne kažkokia marginalija ar maištas. Esmė, kad mums čia, Lietuvoje, viskas turi būti aišku, turi būti labai toks konkretus, suprantamas, pamokantis teatras, su kažkokiomis metaforomis, simboliais, kurie žmones turėtų tarsi ugdyti doresniais, geresniais, bet neatskleidžia iš tikrųjų koks šiandien yra žmogus. AAT mes bandom atskleisti tai, kas vyksta su šiandieniniu žmogumi. Tai, greičiausiai, todėl yra toks manęs, mūsų teatro įvardijimas - maištavimas.
www.bernardinai.lt/straipsnis/arturas-areima
Režisierius, AAT teatro įkūrėjas Artūras Areima įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo "Naujosios teatro realybės" kandidatų sąrašą. Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizas - prestiziškiausias ir vienas reikšmingiausių teatro apdovanojimų pasaulyje, kol kas Lietuvoje šį apdovanojimą yra gavę tik O.Koršunovas ir E.Nekrošius ir kandidatų sąraše taip pat įtrauktas R.Tuminas.
Šiais metais apdovanojimą pelnė tokios teatro pasaulio asmenybės, kaip R.Wilson, D.Papaioannou, Estų teatro vizitinė kortelė - trupė No.99, K.Serebrenikov. Apie kitas asmenybes ir apie "Naujosios teatro realybės" laureatus, istorijas, kandidatus rasite:
http://www.premio-europa.org/catalogo.html
Pokalbis su režisieriumi transliuotas 2017 m. gruodžío 17 d. per radijo stotį Relax FM laidoje Avanscena. Interviu parengė teatrologė Kristina Apanavičiūtė.
"Visas pasaulis suka ir žiūri serialus vieną po kito. O štai ir pirmasis Lietuvoje teatro serialas - “Virimo temperatūra 5425”. Tai nauja struktūra ir naujos žaidimo taisyklės. Pasibaigus pirmai serijai – antros teks palaukti, ir vėl sugrįžti į teatrą.
Kasdienybės
grožis slypi detalėse
Kiekviena mūsų diena yra prieš tai buvusios ir dar tik ateinančios dienos variacija. Ar lengva pastebėti grožį kasdienybėje? Gražią gamtą, gražų žmogų, gražią svajonę, gražų poelgį, gražų pomėgį, gražią rašyseną, gražią šypseną...
Mums jau tapo įprasta, kasdieniška, kad pasaulio pabaigos diskursas cirkuliuoja visais informacijos kanalais, kad jis jau tapo nuobodžiu kasdienybės fonu, kurio monotonija užtušuoja grėsmės realumą, nuolat skandinamą prieštaringuose argumentuose. Nors visi kalba apie įvairias katastrofas, tikėjimas jų galima realizacija yra paradoksaliai sumažėjęs, įgavęs nejautrą. Todėl šiandien menininkui, kūrėjui, autoriui tenka įveikti apsiskaičiusio žiūrovo skepticizmą: juk visiems žinoma, kad beveik joks siūlomas žanras šiandien nebeveikia visuomenės, nes stebėtojas/žiūrovas tiesiog gali ramiai mėgautis visuotinės žūties reginiu ir taip patenkinti aštrių pojūčių poreikį, saugiai sėdint.
Mūsų nemiga
skirta atidumui
Tad kaipgi dar galima interpretuoti
eksploatuojamą meno kūrinį, kad jis priartėtų prie žiūrovo? AAT, ieškodami
universalesnio pamato, remiasi į mums seniai rūpimą kasdienybės problematiką, į
potencialiai katastrofiškos kasdienybės sampratą – priešingą su ja siejamoms
rutinos ir monotonijos jausmo patirtims. Technologijų apraizgytoje kasdienybėje,
kiekviena „techninė kliūtis“, kaip antai laikinas interneto ryšio praradimas,
yra kad ir maža, bet „katastrofa“, sutrikdanti šiaip nejuntamą kasdienybės
laiko tėkmę.
Kasdienybės vaizdas, rutina ir monotonija yra
tik užsimiršusios sąmonės saviapgaulės technika, padedanti susikurti saugumo
iliuziją. Čia atpažįstama tinginystė, kurią rašytojas Thomasas Pynchonas
įvardijo kaip „mūsų foninę radiaciją, mūsų lengvai klausomą radijo stotį“,
padedančią išvengti skausmingos nevilties ir sunkių moralinių sprendimų, ir
nuobodulį, kurį galima interpretuoti kaip pusiau sąmoningą apsaugą nuo būties
laikinumo įsisąmoninimo.
Jei giliau pažvelgsim į kasdienybės sampratą,
suprasime, kad ji šiandien tapusi galingu politikos, bei kapitalizmo įrankiu,
kuriuo puikiai naudojasi atitinkami asmenys. Industrija gali taip sėkmingai
manipuliuoti daugumos žmonių sąmone tik dėl jau pažįstamo permanentinio
nuobodulio – padėdamas sąmonei užsimiršti, klausant jo kaip pramoginės „radijo
stoties“, jis veikia kaip pasyvumo sluoksnis, atskiriantis mus nuo
įsisąmoninimo. Sąmoningumas šiuo atveju lieka paraštėse, žmonių suvokimo
„užribyje“, kas ir skatina šiandienos visuomenę nusigręžti nuo dabarties momento
kintamumo.
Sezonas „Paprastas“
4-asis AAT teatro sezonas startuos su nauja
premjera pagal Virginijos Rimkaitės pjesę (2016 m. „Versmė“ konkurso laimėtoja)
„Virimo temperatūra 5425“. 2017 m. Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių
scenos meno kūrinių konkurse AAT su eskizu „Virimo temperatūra 5425“ laimėjo
pagrindinį konkurso prizą.
Premjera pasirodys š.m. spalio 29d. 19 val.
Menų Spaustuvėje (Arts Printing House), Vilniuje.
„Virimo
temperatūra 5425“
„Jeigu tu nevartoji, suvartos tave“ – tokia
yra pagrindinė talentingos dramaturgės Virginijos Rimkaitės pjesės „Virimo
temperatūra 5425“ mintis. Kūrinys, kuriame dabartinio žmogaus problemos
analizuojamos Kafkai būdingu stiliumi, nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“
pripažintas geriausiu.
Spektaklio atspirties taškas –
vartotojiškumas. Pagrindinė abejingumo, nejautrumo kitam žmogui priežastis, kai
jį galime iškeisti į daiktą, kai žmogaus individualybė vertinama tik daiktais.
Šių dienų problema yra tokia, kad dauguma
mūsų esame prisirišę prie savo daiktų ir jais esame suvaržyti. Mes linkę per
daug sureikšminti materialinius objektus ir net aukoti savo laisvę, santykius,
karjerą, šeimą bei sveikatą jų labui.
Mes norime jaustis pilnaverčiais. Mes norime
jaustis patenkintais. Šis neprotingas vartojimas yra tai, kas mums nesuteikia
jokios laimės, taip pat sukelia mūsų aplinkos degradavimą. Mes viršijame
leistiną/saugų anglies dioksido kiekį atmosferoje. Ir visa tai todėl, kad mes
deginame naftą, gamtines dujas, akmens anglį. Teršiame aplinką tam, kad
augintume pramoninę ekonomiką, kuri gamina tai, ko mums nereikia. Tai labai
rimta ir mes tikrai turime kažką daryti, keisti. Mes niekada negalėsime
tobulinti aplinkos, jei ir toliau kažko lauksime. Nieko nepakeisime, kol
gyvensime taip, kaip gyvename dabar.
bilietus į visus sezono spektaklius galite įsigyti TIKETOS kasose | taip pat bilietus galima įsigyti 1 val. prieš spektaklį | atkreipkite dėmesį: perkant bilietus prieš spektaklį - atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus
PARTNERIAI:
BILIETUS PLATINA: