a k l i e j i

pagal José Saramago

Premjera 2018 m. Rugsėjo 21,22, 29d.

Trukmė 150 min | N-16 

AAT|Artūro Areimos teatro koprodukcija su Juozo Miltinio dramos teatru

Režisierius,scenografas : Artūras Areima

inscenizacijos autorė : Inga Sanakojevaitė

kompozitorė : π 

šviesų dailininkas : Eugenijus Sabaliauskas

vaidina : Monika Poderytė, Petras Šimonis, Karolis Legenis, Giedrius Arlauskas, Emilis Pavilionis, Jolita Skukauskaitė, Justina Nemanytė, Donatas Kalkauskas, Vainius Sodeika

operatoriai Tadas Povilonis, Paulius Jakubėnas

 

 

Fotografė Laura Vansevičienė


Projektą remia Lietuvos Kultūros taryba

Spektaklio veiksmas plėtojamas neįvardytoje vietovėje. Miestą ištinka aklumo epidemija – žmonės apanka staiga, liga plinta žaibiškai, neaplenkdama nė vieno, sukeldama šoką bei visuotinę paniką. Visoje šalyje steigiamos prieglaudos tokiems nelaimėliams, bet mes stebime vieną apytuštę ligoninę, kuri per keletą dienų pripildoma aklųjų. Netrukus šioje mažytėje bendruomenėje susiformuoja struktūra, kurią sudaro budeliai ir aukos. Groteskiškas bejėgių lyg vaikai ir išmestų iš įprasto gyvenimo žmonių vaizdavimas tampa pažeminimo istorija. Paminama visa, kas žmogiška, visos įprastos visuomenės gyvenimo normos ir ribos, tarsi apakęs pasaulis būtų netekęs pamatų, suformuotų religijos, tradicijų ir kultūros. Aklumas – ne tik fizinė negalia, bet ir įspūdinga žmogiškumo degradavimo metafora. Paprasčiau nieko nematyti, kad nebūtų dėl ko jaudintis? Lengviau gyventi nematant to, ko nesinori matyti? Ar tokiame pasaulyje pavyks išsaugoti žmogiškumo likučius? Kokios yra pažeminimo ribos? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų ieškoma spektaklyje „Aklieji“.

Spektaklis „Aklieji” pagal M.Maeterlinck'o ir J. Saramago kūrybą, kalba apie šiandien iškilusį tuštumos jausmą ir netikrumo patirtį. „Jeigu tik galėčiau ką nors jausti” – ši frazė išreiškia naują neviltį, kuri ištinka vis daugiau individų. Dėl to sutaria visi psichikos sveikatos specialistai: per pastaruosius 25-30 metų, dauguma pacientų, kuriuos gydė terapeutai, kentėjo nuo narcisistinio pobūdžio psichikos sutrikimų. Narcisistiniai sutrikimai pasireiškia ne tiek aiškiais ir apibrėžtais simptomais, kiek charakterio problemomis, kurioms būdinga tai, kad jaučiamas sunkiai apibrėžiamas, po kūną klaidžiojantis negalavimas, vidinės tuštumos ir gyvenimo absurdiškumo pojūtis, negebėjimas jausti daiktus ir žmones – vidinis aklumas. Šių žmonių nekankina konkretūs, vienodi simptomai. Juos vargina kažkas neaiškaus ir nepastovaus – netikrumas. Netikrumas atveria tolstančią tiek juslinio, tiek antjuslinio pasaulio būtį. Taigi, netikrumo būsenoje pasaulis vis labiau tolsta nuo žmogaus, tampa jam vis svetimesnis. Netikrumo būsenoje žmogus tarsi aklas balansuoja ant skustuvo ašmenų – tarp būties ir nebūties.

 

 

APDOVANOJIMAI:            2019 Aukščiausio Lietuvoje teatro apdovanojimo: Auksinio scenos kryžiaus nominacija už šviesų dizainą 

                                           Eugenijus Sabaliauskas (spektaklis„Aklieji“, Artūro Areimos teatras, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)

 


ATSILIEPIMAI SPAUDOJE :

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-09-25-a-areimos-teatro-aklieji

https://jp.lt/j-miltinio-dramos-teatro-premjera-aklieji-ziurovui-atsivers-neiskart/

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/227603/spektaklis-aklieji-kvies-atkreipti-demesi-i-socialini-akluma

https://www.7md.lt/teatras/2018-10-05/Aklu-narcizu-kultas

Praeityje nebuvusi, nepraėjusi patirtis išnyra su buvusiosios patirties kauke.

  • Facebook
  • Instagram
  • YouTube

©2020 by Artūras Areima theater.