k l a m o   k a r a s

pagal Kai Hensel

Premjera 2016 m. Gruodžio 27,28d. Menų Spaustuvė

Trukmė 60 min | N-14

režisierius ir scenografas : Artūras Areima

kostiumų dailininkė : Monika Gurskytė

muzika : Dominykas Morkūnas

videomenininkas : Kornelijus Jaroševičius

sceninė prasmė : Ponas Klamas ir kt.

 

Fotografė Laura Vansevičienė


Projektą remia Lietuvos Kultūros taryba

Mokytojas Klamas stovi prieš klasę, kuri jį boikotuoja tylėdama. Jų draugas gavo vienu balu mažesnį įvertinimą, ir būtent dėl to nebegalės patekti į universitetą. Mokytojas atsisakė parašyti mokiniui reikalingą balą, nes jis jo nenusipelnė. Jaunuolis nusižudė, o jo klasės draugai mano, kad dėl to kaltas mokytojas, kuriam dėl įtampos pačiam kyla suicidinių minčių. Ar įmanomas koks nors racionalus šios situacijos sprendimas? Kas tokiose situacijose kaltas: mokytojas ar mokinys? Ir ar apskritai čia galima kalbėti apie vieno ar kito žmogaus kaltę?

 

Mokyklų pasiekimais ugdant asmenybę vis dažniau abejojama ir visuomenėje, ir pačių mokinių tarpe. Kodėl taip yra? Kodėl kartais mes taip nekenčiame mokyklos? Kodėl mokinys ir mokytojas atsiduria skirtingose barikadų pusėse? Kodėl būtent po mokyklos stogu taip veši smurtas, patyčios, nepasitikėjimas savimi ir kitais? Pastaruoju metu mūsų švietimo sistemos situacija vis dažniau atsiduria po didinamuoju stiklu: atrodo, kad investuojamos milžiniškos lėšos siekiant padėtį gerinti, o tyrimai rodo vis prastėjančius mokymosi rezultatus. Pedagogai yra susipriešinę tarpusavyje, juos spaudžia moksleivių tėvai ir patys moksleiviai, beveik neegzistuoja pasitikėjimas. Mokytojai nebesugeba mokyti, mokiniai nebesugeba mokytis. Viskas taip susipynę, kad, regis, nebėra sutarimo, tik kaltinimai ir nuolatinė kova. Situacija nuolat piktinamasi, tačiau konstruktyviai jos spręsti nemėginama. Kiekvienas mokytojas yra formalus klasės autoritetas, bet tai nereiškia, kad jis taps ir neformaliu autoritetu. Autoritetu tampama, o ne gimstama. Tam reikalinga brandi asmenybė. 

 

Spektaklis „Klamo karas“ buvo kuriamas, siekiant šias problemas iškelti teatre, kaip tam tikrame forume, kuriame susitinka visuomenė ir meno kūrinys. Šiame spektaklyje žiūrovas susiduria su, viena vertus, asmeniškai atpažįstama situacija, kurią, iš kitos pusės, regime iš tam tikros kritinės distancijos, kurią „Klamo karo“ kūrėjams ir publikai diktuoja pati vokiečių rašytojo Kai Henselio pjesė. Tai – aštrus tekstas apie santykius mokykloje, apie mokytojo-mokinio santykius, apie vieną iš sudėtingiausių pasitaikančių atvejų, žvelgiant iš mokytojo perspektyvos. 

 

Teatrologė A. Verpečinskaitė:

“ „Klamo karo“ pabaigoje įvyksta emocinis atlydis: kraujas vėl ima cirkuliuoti venose, širdies aritmijos požymiai slopsta, pulsas susinormalizuoja, įtampa atslūgsta, visą spektaklį dirginti ir erzinti žiūrovai užliejami švelnios melancholijos bangos, juntamai keičiasi publikos nuotaika, nunyrama į susimąstymus: kas ir kodėl čia įvyko? Klamas pasidaro kažkoks androginiškas, sunku suvokti tokį staigų ir įtaigų persikūnijimą į priešingos lyties atstovą ir iš žiaurumo bei agresijos pertvindyto būvio virsmą į trapų, beprotiškai liūdną, švelnų moteriškumą. „Everything is meaningless“ pakeičia „Hope There's Someone“. Garsams nutilus ir užgesus šviesoms įsivyrauja ilga tylos pauzė,(... ) Aplodismentai Artūrui Areimai už tokią nekaltą manipuliaciją, psichologinį žaismą žiūrovo emocijomis, tas staigus švelnumas pabaigoje paskatino sustoti, nurimti ir susimąstyti. Tačiau vis dėl to po „Klamo karo“ neišeini nei pasipiktinęs nei ramus ar „apsivalęs“, išeini kažkoks nei degantis nei perdegęs - rusenantis, su bent 60 klausimų galvoje ir ausyse skambančiais Klamo žodžiai: „visiškai keista, neapibrėžta egzistencinė baimė..." Ir nori nenori stoji į karą su savimi.“ 

ATSILIEPIMAI SPAUDOJE :

http://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/klamo-karas-kurybinis-atkirtis-prievartai-mokyklose-283-730530

http://www.alfa.lt/straipsnis/50120417/rezisierius-areima-skelbia-kara-priverstiniam-mokiniu-karbauskinimui

https://www.7md.lt/teatras/2017-02-03/Sugriauti-sistema-issaugant-sielas

http://www.satenai.lt/2017/03/10/klamo-karas-vienas-nepopuliarus-sprendimas/

http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Scena/Klamo-karas-sirdies-aritmija

https://www.7md.lt/teatras/2017-01-13/Gera-pradzia-pazenklinta-salciu

http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/zvilgsnis-i-2016-metu-meno-ivykius/236249

http://chilluva.lt/2017/01/26/8-spektakliai-i-kuriuos-verta-nueiti-sia-ziema/

http://370.diena.lt/2017/03/06/klamo-karas/

Praeityje nebuvusi, nepraėjusi patirtis išnyra su buvusiosios patirties kauke.

  • Facebook
  • Instagram
  • YouTube

©2020 by Artūras Areima theater.