n a u j i e n o s

Artūro Areimos teatro spektaklis "Testas"

Ignas Zalieckas

"...Kyla klausimas, kokio vyro nori visuomenė. Holivudinio stipruolio? Žiaurios vidutinybės? Spektaklis priverčia sustoti ir paklausti, ko reikalauti iš vyrų. O gal pagaliau leisti jiems būti, nespaudžiant jų visuomenės normomis? Taip sumažėtų jų valdžios troškimas, noras būti stipresniems už kitus vyrus, už moteris. Homo sapiens nėra tik instinktų mišinys.<...> Kas bus toliau?"

SKAITYTI DAUGIAU

Šlapi monologai

Artūro Areimos teatro filmas

"Už geresnį pasaulį"

Viktorija Sinicyna

"Veikėjai patiria tapatybės krizę, patekę į kraštutines situacijas susiduria su nuasmeninimo grėsme, nepastebimai galinčia virsti žmogiškumo praradimu. Palaikyti savo tapatumo funkcionavimą jie, regis, gali tik prisiminimais iš ankstesnio gyvenimo. Iš to laiko, kai kasdienybė buvo santykinai normali, kai kiekviename žingsnyje nebuvo justi pražūties tvaiko."

SKAITYTI DAUGIAU

Artūro Areimos teatro komanda nominuota Auksiniam scenos kryžiui

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

 

"Vaizdo projekcijos" kategorijoje nominacija Gediminui Vansevičiui, Dinui Marcinkevičiui ir Pauliui Oficerovui už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“.

SKAITYTI DAUGIAU

Areimos kino spektaklis apie sužeistą vyriškumą : tarp bejėgystės ir agresijos ribos nėra

Artūro Areimos teatro spektaklis "Testas"

Aušra Kaminskaitė

"Daug metų moterų padėtį tyrinėjanti Soraya Chemaly knygoje „Pyktis jai tinka“ atskleidžia tyrimais nustatytą tendenciją: dukterims vyrai linkę suteikti kur kas daugiau laisvės, nei suteikia žmonoms. Situaciją ji aiškina abiem lytims būdinga vaiko kaip savo paties ar pačios asmenybės tąsos samprata. Regis, būtent tuo vadovaujasi „Testo“ personažai – vaikas yra galimybė pratęsti savo genų ir pavardės liniją. Praradęs šią funkciją, jis tampa nebereikalingas."

SKAITYTI DAUGIAU

Lietuvos teatro žmonių mintys pandemijos akivaizdoje

Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro kuriamas skaitmeninis metraštis „Lietuvos teatras“ www.lteatras.lt  tarptautinės Teatro dienos šventės išvakarėse paskelbė virtualų projektą „Lietuvos teatras 2020“. Jame 26 skirtingų kartų ir profesijų lietuvių scenos menininkai filmuotuose pasisakymuose kalba apie asmenines profesines patirtis ir išgyvenimus pandemijos laikotarpiu. Filmavimai vyko praėjusių metų vėlyvą rudenį ir savotiškai apibendrino 2020-uosius Lietuvos teatro metus. 

SKAITYTI DAUGIAU

Sudirginti žiūrovą, kad jis imtų kurti

Pokalbis su Artūro Areimos teatro trupe

Aistė Verpečinskaitė

Režisierius Artūras Areima šį sezoną nori kalbėti ne vienas, o kartu su trupe, nes jis nėra teatras. Teatras – visa Artūro Areimos teatro (AAT) bendruomenė. Tad su AAT trupe – teatro meno vadovu Areima, teatro direktore Inga Sanakojevaite, pastatymų vadovu Matu Makausku ir aktoriais Juste Buslavičiūte, Karoliu Legeniu, Monika Poderyte ir Dovydu Stončiumi – kalbamės apie teatrą, maištą, dirgiklius ir tai, kas vyksta, kai baigiasi teatras.

SKAITYTI DAUGIAU

q.jpg

"Pradėti kalbėti apie sausio 25, 26 d. įvykusią Artūro Areimos teatro premjerą „Nothing Hurts“ tinka šiais prancūzų kritikės Daphné’s Batholon, atsiliepusios apie kitą Artūro Areimos spektaklį „Po ledu“, žodžiais: „Spektaklis, pripildytas gausybės simbolikos, palieka erdvės daugybei skirtingų interpretacijų ir negali būti priskirtas jokiai vietai, jokiam laikui, jokiai istorijai.“

Greta Vilnelė

"...Išspausti iš savęs maksimumą yra dažno šiuolaikinio žmogaus moto. Būti visur ir visada yra savotiškas siekis, kurį tarsi padeda įgyvendinti skaitmeninės technologijos, naikindamos laiko ir erdvės skirtis, kas yra absoliuti iliuzija, savotiškas pramanas vienatvės jausmui nustelbti. Būti visur ir visada yra neįmanoma, žmogus nėra mašina, ir tai griauna amžino progreso idėjos pagrindus, nes suteikia galimybę veikti žmogiškumą tikrąja to žodžio prasme: žmogus pavargsta, susidėvi, nebegali veikti, dirbti, ir tai yra natūralu."

Akvilė Šimėnienė

2020 m. sausio 6 dieną Latvijos teatro interneto svetainė www.kroders.lv publikavo latvių teatrologės Vēsmos Lēvalde apžvalgą-tyrimą apie režisieriaus Artūro Areimos kūrybos braižą, jo kūrybinį kelią bei svarbiausius spektaklius.

Vēsma Lēvalde

Jau antrojo susitikimo su Berlyno žiūrovais metu AAT įsitikino, jog Lietuvoje kuriamų trupės spektaklių meninė kalba ne tik suprantama Vokietijos publikai, bet ir palieka ten visai kitokį meninį įspūdį, nei žiūrovams Lietuvoje - čia kūrėjams dažnai užduodami klausimai, kvestionuojantys pasirinktą formą ar provokatyvumą, o Berlyne menininkams daugiausia tenka diskutuoti apie spektaklio turinį, temą, pjesę ir jos autoriaus interpretacijos ryšį su režisieriaus pasirinkta menine kalba.

Arturo poreikis.

Spektaklis

"Nothing Hurts"

Artūro Areimos teatro spektaklis

"Nothing Hurts"

Gražina Montvidaitė

„Nothing Hurts“ – trečias Areimos spektaklis pagal Falko Richterio pjesę, ir tai ne sutapimas, nes režisieriui artimas rašytojo požiūris į sistemos veikiamą žmogų bei kūno ir dvasios atskirties problemą šiuolaikinėje visuomenėje. O per pandemiją šios temos įgyja papildomos įtampos."

Europos teatro sąjungos

"Naujosios teatro realybės" prizo kandidatų sąraše - Artūras Areima

 

Režisierius, AAT teatro įkūrėjas Artūras Areima įtrauktas į Europos teatro sąjungos prizo "Naujosios teatro realybės" kandidatų sąrašą. Europos teatro sąjungos "Naujosios teatro realybės" prizas - prestiziškiausias ir vienas reikšmingiausių teatro apdovanojimų pasaulyje, kol kas Lietuvoje šį apdovanojimą yra gavę tik O.Koršunovas ir E.Nekrošius ir kandidatų sąraše taip pat įtrauktas R.Tuminas.

 

Šiais metais apdovanojimą pelnė tokios teatro pasaulio asmenybės, kaip R.Wilson, D.Papaioannou, Estų teatro vizitinė kortelė - trupė No.99, K.Serebrenikov.

Artūro Areimos teatras Avinjone: 15 spektaklių per 17 dienų

A. Areima: "Šiuolaikinis Europos teatras, mano nuomone, šiuo metu išgyvena paieškų, pasimetimo ir komercinio nuklydimo etapą. Ieškantieji ieško, kaip iš naujo teatras galėtų virsti aktualiu, šiuolaikišku ir prasmingu šiandieninei auditorijai. Pasimetę svarsto, ar šiandien teatras išvis reikalingas ir šį klausimą kelia viešai scenoje, bendraudami su žiūrovu atvira forma. Komercinio ir konformistinio teatro, šiuo metu, turbūt, yra daugiausia, tai galioja ir kitoms meno formoms. Tai normalu, nes kolektyvinis narcisizmas yra smarkiai įsigėręs į visuomenės kolektyvinę sąmonę. Man visuomet svarbūs nauji, neatrasti keliai. Tikriausiai mano prigimtis - būti  nonkonformistu, iš esmės." 

2018 metų Avinjono festivalyje - AAT spektaklis"PO LEDU"

Artūras Areima: „Manau, kad šiuo metu Avinjono festivalis yra vienas didžiausių teatro festivalių visame pasaulyje. Galimybė atsidurti tarp daugybės skirtingų tautų ir skirtingos pasaulėžiūros, skirtingo teatro suvokimo, specifikos trupių padeda dar labiau suvokti, ar mūsų pačių kelionė yra tikslinga. Ar mes esame nenutolę nuo šiandieninių teatro tendencijų, temų. Galima visada žaisti savo kiemo lygoje ir didžiuotis, kad čia turime savo auditoriją bei tuo tenkintis, bet tarptautiniai vandenys visada parodo tikrąją tavo vietą platesniame žemėlapyje.“

 

„Hamletmachine“ metu dėmesys nėra sukoncentruotas tik į individą ir jo unikalių patirčių reprezentaciją, dominavusą modernizmo dramaturgijoje. Tačiau spektaklis vengia žengti į heterogenišką laikinumą, kuriame individas nebetektų savo privilegijuotos prasmės kūrėjo pozicijos. „Hamletmachine“ aiškiai nurodo į subjektą kaip esminį draminio veiksmo šaltinį. Tiesa, jis ne vienas, nuolatiniame, labai intensyviame santykyje su Kitu, tiksliau Kita."

Kuo reikėtų vadinti A.Areimos teatro darbą "Hamletmachine"?

 

"Iš kapo prisikėlusio arba į kapus keliaujančio ex-Hamleto monologai – vidinis sąmonės srautas, iš jo pasąmonės kylanti, tačiau moters dominuojama muzika, minimali scenografija, pradžios ir pabaigos nebuvimas, „įėjimo“ ir „išėjimo“ iš vaidmens naikinimas pulsuoja įvairiausiomis postmodernios filosofijos, postpsichoanalizės, ketvirtosios feminizmo bangos nuorodomis, kurių kiekvieną būtų galima detaliai paanalizuoti."

Paralyžuotos sielos skerspjūvis

Artūro Areimos spektaklis „Hamletmachine“

Laura Šimkutė

"...ne viskas, ką matome, ir ne viskas, ką girdime, yra tikra, – esame linkę pasiduoti iliuzijai ir leisti sau ja patikėti. O juk įspūdingi pučiamųjų garsai ar jausmingas atlikėjos dainavimas gali būti viso labo įrašas. Spektaklyje šis santykis apsiverčia – įrašai neegzistuoja, mikropasaulio realybė veikia be „auto tune“ procesoriaus, ji tokia, kokia yra, autentiška. Savidestruktyvi ir savižudiška, smuiko stryku besirėžianti sau venas."

Artūro Areimos teatras Pietų Korėjoje ir Vokietijoje : provokuojantys, drąsūs, tikslūs

Šiemet Artūro Areimos teatro kūrybinė komanda džiaugiasi, turėdama galimybę vis daugiau spektaklių parodyti užsienyje: lapkričio mėnesį AAT Vokietijoje, Berlyne, vaidino spektaklį „Antikristas“, o Pietų Korėjos miestuose Tedžone ir Seule, „DipFe“ ir „ST-BOMB“ festivaliuose, įvyko antroji AAT premjera pagal Heinerio Müllerio pjesę „Hamletmachine“. Berlyne kūrėjai spektaklį vaidino tris kartus, o Pietų Korėjoje buvo parodyti net penki „Hamletmachine“ spektakliai.

Praeityje nebuvusi, nepraėjusi patirtis išnyra su buvusiosios patirties kauke.

  • Facebook
  • Instagram
  • YouTube
  • SoundCloud

©2020 by Artūras Areima theater.